Server ndėrkombėtar i UNESCO-s pėr edukimin me parimet e demokracisė, paqes dhe tė drejtave tė njeriut
 
  D@dalos Faqja hyrėse Faqja hyrėse nė shqip Pėrmbledhje grafike Kontakt  
 

 

Temat:

Tė drejtat e njeriut / Udhėrrėfyesit / Demokracia / Partitė / BE / OKB / Qėndrueshmėria / Globalizimi / Web 2.0

     

 

Metodat:

Didaktika politike / Metodat e edukimit politik / Pedagogjia e paqes     ///     Pyetje, kritika, komente?

 
 

 Ju jeni tek:

D@dalos > Faqja hyrėse > Web 2.0 > Ekonomia 2.0

 



Pėrmbajtja


Temat e librit metodik online rreth Web 2.0:

Hyrje

Ēfarė ėshtė Web 2.0?

Tė mėsuarit 2.0

Politika 2.0

Ekonomia 2.0

Shoqėria 2.0








Ekonomia 2.0

Efekteve tė Web 2.0 nė fusha tė ndryshmė tė jetės ekonomike – ndryshe nga fushat e Politikės 2.0 dhe Shoqėrisė 2.0 - u janė kushtuar njė sėrė studimesh. Nė kontekstin e kėtij libri online ne do tė pėrqendrohemi nė ata sektorė, tė cilėt dėshmojnė, se kanė shumė pikėprerje me edukimin politik.

Pra, nuk do tė jetė fjala pėr Marketing 2.0 ose pėr njė fill drejtues pėr sipėrmarrje nė ngjitje nė botėn e Web 2.0. Publikime tė tilla ka tanimė praktikisht pėr tė gjitha fushat, dhe zor se gjendet ndonjė sipėrmarrje, qė tė refuzojė Web 2.0. Ky proces ėshtė realizuar brenda njė kohe minimale, pasi ne ende nė vitin 2008 gjatė kurseve pėr sipėrmarrjet shtronim pyetjen (retorike): A doni tė jeni nė gjumė gjatė Web 2.0?

Gjithsesi angazhimi i numrit mė tė madh tė sipėrmarrjeve nė Web 2.0 lėviz nė sipėrfaqe: diku hapet njė faqe facebook, dikush merret me Blog-Monitoring ose tenton vetė me njė Corporate Blog. Prodhohet kjo apo ajo video dhe vendoset nė YouTube me shpresėn, se do tė pėrhapet nė kuptimin e marketingut viral.

Por se ē'do tė thotė tė mos mbetesh nė sipėrfaqe tė Web 2.0 dhe tė shfrytėzosh vėrtet mundėsitė e reja qė ai ofron, kjo bėhet e qartė me Wikinomics. Koncepti ėshtė gjetur prej Don Tapscott dhe Anthony Wiiliams, njė fjalė e pėrbėrė nga  "Wiki" dhe "Economics".

Por pėrse i takon pikėrisht Wiki-t nderi – "Wiki" ėshtė njė fjalė hauaiane, qė do tė thotė „shpejt“ - pėr tė cilėsuar njė formė tė re ekonomie? Nėse i vėrejmė nė mėnyrė prozaike, Wikis janė njė Software, qė u mundėsojnė pėrdoruesve, jo vetėm tė shohin njė faqe interneti, por edhe ta ndryshojnė atė (shih Elemente tė Web 2.0). Dhe pikėrisht kėtu qėndron kėmbimi thelbėsor i paradigmės drejt sistemit tė ri ekonomik:

"A wiki is more than just software for enabling multiple people to edit Web sites. It is a metaphor for a new era of collaboration and participation..." (fq. 18)

Dhe lidhur me aspektin vendimtar tė Wikinomics tėrheq vėmendjen nėntitulli i botimit tė parė tė librit, viti 2006: "How Mass Collaboration Changes Everything". Ēfarė mund tė ndodhė, nėse falė platformės sė re Web 2.0 mund tė bashkėpunohet masivisht nė dimension global?







[Geek and Poke, Creative Commons]---



Koncepte tė afėrta


Edhe kėtu bėhet e qartė, se Wikinomics tregon se ka lidhje tė ngushtė me koncepte tė tjera, qė do tė prezantohen nė kuadėr tė kėtij libri online. Kjo vlen veēanėrisht pėr "Crowdsourcing", "Wisdom of Crowds" dhe Clay Shirkys "Here Comes Everybody" (shih faqet Rrjetet sociale dhe Urtėsia e masės nė kapitullin Shoqėria 2.0). Pėr motive konsistence nė qendėr tė kėtij kapitulli rreth Ekonomisė 2.0 do tė vendosim konceptin dhe argumentimin e Wikinomics.





Shembull:
Lego

prosumer community





[Foto: Alan Chia, Wikipedia]



Wikinomics nė praktikė

Se ē'do tė thotė Wikinomics nė praktikė, kjo mund tė shihet nė shembullin e Lego. Prodhuesi i kėtyre lodrave ka arritur, qė klientėt e tyre tė mos jenė mė klientė tė pastėr, pra jo konsumatorė tė Legos, pėrkundrazi kėta klientė janė pjesė tė njė komuniteti. Ata, sė bashku me prodhuesin e kėtyre lodrave skicojnė produkte tė reja Lego – ata janė prosumatorė (prosumers) dhe pėrbėjnė kėshtu njė prosumer community.

Fjala prosumers formohet si pėrbėrje e fjalėve producer dhe consumers. Klientėt, pra, janė njėkohėsisht edhe prodhues. Ata marrin pjesė nė zhvillimin e produkteve tė reja. Kjo ėshtė ideja bazė. Ē'do tė thotė kjo konkretisht? Nė rastin e Lego-s gjithēka filloi nė vitin 1998 me Mindstorm – lodrat Lego High-Tech me Software dhe robotė tė programueshėm. Sapo Mindstorm kishte dalė nė treg, Software-i u piraterua dhe klientėt shpikėn aplikime tė reja tė panumėrta.

Reagimi i parė i Lego-s ishte kėrcėnimi  pėr ndjekje penale, pra reagimi klasik i shumicės sė degėve tė industrisė ndaj ngjarjesh tė tilla – tė sjellim ndėr mend kėtu industrinė muzikore. Por mė pas Lego u mendua mė thellė – dhe kjo ėshtė pika vendimtare – dhe kuptoi, se Mindstorm me ēdo tipar tė ri qė zhvillon pėr tė njė pėrdorues x, bėhet edhe mė tėrheqės. Ndaj pas kėsaj u ndryshua strategjia dhe Lego lejoi zyrtarisht, madje edhe inkurajoi, zhvillimin e mėtejshėm tė software-it.

Kjo strategji dėshmoi tė ishtė kaq e suksesshme, saqė Lego e projektoi atė edhe nė elementėt tradicionalė Lego tė ndėrtimit, qė i njohim tė gjithė tanimė. Qė prej vitit 2005 ekziston Lego Factory System. Ky ėshtė njė program konstruksioni 3D, i cili mund tė shkarkohet gratis nga faqja e Lego-s. Me kėtė program mund tė skicosh ēfarė tė duash me tė gjithė elementėt e ndėrtimit Lego, qė ke nė dispozicion, dhe ta ngarkosh produktin sėrish nė faqen e Lego-s. Prej kėtej do tė gjenerohet njė set me udhėzimin e ndėrtimit, tė cilin mund ta blesh ti dhe gjithė tė tjerėt.

Ēfarė do tė thotė kjo pėr Lego-n? Lego ka rreth 100 dizenjatorė produktesh – dhe falė kėtij Lego Factory System firma shfrytėzon aftėsitė krijuese tė pothuaj 300.000 dizenjatorėve mė shumė. Krahas njė hovi inovator, i cili ka qenė edhe shkaku kryesor pėr sukseset e Lego-s vitet e fundit, ka natyrisht edhe epėrsi tė tjera tė njė komuniteti prosumatorėsh si ky: mjafton tė themi afėrsia me klientin dhe lidhja me tė.



Shembull:
IBM

open source software




 


Njė shembull tjetėr pėr botėn e re tė ekonomisė, qė na paraqesin autorėt e Wikinomics, ėshtė IBM. Tapscott dhe Williams e cilėsojnė IBM si kampion dhe pararendės tė botės sė re dhe tė hapur tė Wikinomics. Pikėrisht "Big Blue" kaloi nga njė „Software nė pronėsi“ nė njė Open Source Software. Firma zbuloi nė vitin 1999 kodet e veta si dhe krijoi ekipe pėr mbėshtetjen e komuniteteve Apache dhe Linux, qė do tė thotė se IBM u bė pjesė e komuniteteve! Nė kėtė mėnyrė firma e ktheu pėrmbys modelin e vet tė biznesit, pasi deri mė tani bėheshin parą me shitjen e software-it, ndėrsa tani ai ėshtė gratis.

Eshtė interesante tė lexosh, se si u zhvillua bashkėpunimi nė praktikė mes korporatės dhe Linux Community. U kapėrcye mosbesimi reciprokk, IBM iu pėrshtat kulturės sė komunitetit dhe fitoi gradualisht besim. Cila ishte pasoja? Fitime dhe kursime madhėshtore. Kėshtu, pėr shembull, zhvillimi i Server-Software-it tė ri kushtoi nė vend tė 500 milionė vetėm 100 milionė dollarė. Kostot, pra, u reduktuan nė vetėm 20%!!

Krahas kėsaj, IBM pėrfiton natyrisht edhe nga tė gjitha zhvillimet e mėtejshme tė Linux-it, tė programuara jo nga bashkėpunėtorė tė IBM, por nga anėtarė tė tjerė tė Linux Community. Por pėrfitime ka edhe Open Source Community, pasi kolegėt e rinj sjellin me vete edhe shumė resurse dhe ndėrmarrin detyra, tė cilat nė komunitete tė autoorganizuara mbesin pėrgjysmė, pasi ato janė punė qė kėrkojnė angazhim, por qė nuk premtojnė as reputacion dhe as sfidė intelektuale.



Shembull:
Procter & Gamble

Ideagoras




 


Njė mėnyrė tjetėr se si mund tė shfrytėzohen mundėsitė e reja tė Web 2.0 e tregon shembulli i korporatės mė tė madhe nė botė pėr mallra konsumi Procter & Gamble. Nė vitin 2000, kėshtu raportojnė Tapscott dhe Williams, korporata ishte nė vėshtirėsi tė mėdha, ndėrsa sot ka njė pozicion tė shkėlqyer – ēfarė ndryshoi? Sektori i kėrkimit dhe zhvillimit u krijua nga e para, dhe pikėrisht sipas kuptimit tė Wikinomics, pra nė kuptimin e hapjes sė sipėrmarrjes.

Firma ka tė punėsuar – vini re!! - 9000 kėrkues shkencorė, por as kjo nuk mjaftoi pėr tė ecur me hapin e risive tė kohės. Tani strategjia e re qėndron nė faktin, qė korporata mbledh edhe ide nga jashtė, gjė qė sot ėshtė e mundur me anė tė platformave tė internetit, sikurse janė InnoCentive.com ose yet2.com. Nė mėnyrė qė tė mos ketė keqkuptime: 9000 inxhenierėt u mbajtėn nė punė, por krahas tyre grumbullohet edhe dija e shumė shumė tė tjerėve.

Ky ėshtė njė shembull klasik pėr crowdsourcing dhe rreth kėsaj diskutohet me shembuj tė shumtė didaktikė edhe nė librin e Jeff Howe "Crowdsourcing. Why the Power of the Crowd is Driving the Future of Business". E rėndėsishme pėr t'u vėnė re kėtu ėshtė fakti, qė crowdsourcing (nė dallim nga outsourcing) nuk do tė thotė qė bashkėpunėtorėt pushohen nga puna, pėr ēka koncepti u kritikua fillimisht me tė drejtė si ēorientues.

Autorėt e Wikinomics i quajnė sheshe tė tilla globale Ideagoras, ato janė si tė thuash njė lloj eBay pėr ide dhe risi. Procter & Gamble shet atje idetė dhe licencat e veta (vetėm 10 % e patentave pėrdoren!) dhe para sė gjithash kjo korporatė i pėrdor kėto platforma pėr tė zgjidhur sa mė shpejt dhe me sa mė pak kosto problemet nė sektorin e kėrkimeve dhe zhvillimit.

Njė shembull i bukur: Korporata kishte dėshirė tė hidhte nė treg patatina Fringles tė stampuara. Nė vend qė tė mundohej pėr tė gjetur vetė njė zgjidhje, kjo detyrė zhvilluese u hodh nė InnoCentive.com, pėr tė parė nėse dikush kishtė njė zgjidhje aty pėr aty. Dhe kėshtu ndodhi vėrtet: njė furrtar nga Bolonja fitoi ēmimin e vendosur pėr kėtė detyrė. Ishte diēka nė dobi dypalėshe. Furrtari fitoi me zgjidhjen e tij, dhe korporata mori zgjidhjen e porblemit mė shpejt dhe mė lirė.

Rezultatet mė tė rėndėsishme tė ndėrrimit tė strategjisė sė Procter & Gamble kishin tė bėnin me uljen e kostove dhe pėrshpejtimin e inovacioneve. Nė tė njėjtėn kohė suksesi i produkteve tė reja arriti shumė shpejt majat, kėshtu qė korporata, pas krizės sė vitit 2000, ka sėrish njė pozicion tė shkėlqyer.









"perfect storm"




"collaborate or die"



Wikinomics: Shkaqe dhe pasoja

Ka edhe shumė histori tė tjera suksesi nė botėn e re ekonomike tė Wikinomics, kėshtu thonė Tapscott dhe Williams, qė janė pararendėse tė ndryshimeve tė thella tė sistemit ekonomik. Pėr kėtė janė pėrgjegjės tre faktorė, tė cilėt pėrforcojnė njėri-tjetrin:

Sė pari Web 2.0 si njė infrastrukturė e re, e cila bėn tė mundur tė tilla gjėra sikurse ėshtė bashkėpunimi nė masė. Sė dyti Net Generation, qė tanimė ėshtė duke bėrė pėrpara nė botėn profesionale. Pėr anėtarėt e Net Gen elementė tė tillė si bashkėpunimi, ndarja, ndėrveprimi nė Web janė tė vetėkuptueshėm (shih faqen Digital Natives). Sė treti Globalizimi, pra rrezja potenciale e veprimit, qė arrin gjithkėnd.

Tė gjithė kėta elementė sė bashku formojnė "perfect storm" (fq. 34ff.), sikurse shprehen Tapscott dhe Williams. Firmat duhet tė riorientohen, pėrsa u pėrket strategjisė dhe arkitekturės sė tyre. Nė "age of participation" (fq. 11) mentaliteti konkurrues i njėanshėm ėshtė i vjetėruar, motoja e re quhet "collaborate or perish" (fq. 33)!

"Thanks to Web 2.0, companies are beginning to conceive, design, develop, and distribute products and services in profoundly new ways. (...) The evidence continues to mount in support of our assertion that the corporation may be going through the biggest change in its short history." (fq. IX)



Fundi i hierarkive


Njė aspekt veēanėrisht i rėndėsishėm dhe me ndikim tė madh (pėr tė gjithė sektorėt e bashkėjetesės njerėzore) nė kėto ndryshime rrėnjėsore qėndron nė faktin, se hierarkitė vihen nė pikėpyetje si parim rendi dominues. Ky aspekt pėrshkon kapitujt e ndryshėm tė librit metodik online si njė fill i kuq. Shoqėritė-rrjet (shih Shoqėria 2.0) ) nuk bazohen nė hierarki, edhe vetė mendimet dhe dijet tona shkėputen nga sisteme tė klasifikimit hierarkik (shih Tagging: Tė menduarit 2.0).

"Throughout history corporations have organized themselves according to strict hierarchical lines of authority. (...) While hierarchies are not vanishing, profound changes in the nature of technology, demographics, and the global economy are giving rise to powerful new models of production based on community, collaboration, and self-organization rather than on hierarchy and control." (fq. 1)

Ky zhvillim ėshtė, sigurisht, njė sfidė pėr autoritetet ekzistuese – duke nisur qė nga menaxhimi i sipėrmarrjeve deri te gatekeepers tė industrisė sė kulturės. Po kaq tė mėdha janė nė tė gjithė kėta sektorė edhe kundėrshtitė. Strukturat hierarkike janė rrėnjosur thellė, sikurse ne tė gjithė jemi mėsuar ta shohim botėn. Tė heqėsh dorė nga kontrolli dhe t'u besosh proceseve tė vetėorganizimit kėrkon guxim dhe njė ndryshim rrėnjėsor tė mėnyrės sė tė menduarit.

"It takes a new kind of leader to have the confidence to give up control. (...) Networked models of collaboration and innovation can bring the prepared manager rich new possibilities to unlock human potential. But to succeed, one must challenge the conventional business wisdom that has companies and other institutions mired in twentieth-century thinking. (...) Leaders must think differently about how to compete and be profitable, and embrace a new art and science of collaboration we call wikinomics." (fq. XII, 3)





4 parimet:

being open

peering

sharing

acting globally



literaturė plotėsuese rreth kėtyre temave tė Wikinomics:





Wikinomics: Parime dhe modele

"The new art and science of wikinomics is based on four powerful new ideas: openness, peering, sharing, and acting globally." (fq. 20)

Tė jesh i hapur ėshtė parimi i parė i katėr parimeve tė  Wikinomics: firmat duhet tė jenė tė hapura pėr idetė, talentet, njerėzit nga jashtė. Ky parim mund tė ketė si domethėnie, qė Procter & Gamble tė pėrfshijė njerėz nga e gjithė bota nė skicimin e produkteve tė reja, me tė cilėt mund tė bashkėpunohet pėrmes platformave tė internetit sikurse ėshtė InnoCentive.com. Ose qė IBM tė zbulojė kodet dhe tė bashkėpunojė me  Linux Community. Do tė thotė gjithashtu, qė transparenca ka tanimė njė rėndėsi shumė mė tė madhe se mė parė:

"Yet another kind of openness is exploding: the communication of previously secrete corporate information to partners, employees, customers and shareholders, and other interested participants. Transparency - the disclosure of pertinent information - is a growing force in the networked economy. (...) Rather than something to be feared, transparency is a powerful new force for business success. Smart firms embrace transparency and are actively open." (S. 22)

Me termin peering Tapscott dhe Williams emėrojnė parimin e dytė. Nė dallim nga hierarkitė tradicionale vertikale peering presupozon forma tė reja tė organizimit horizontal. Njė rast paradigmatik ėshtė Linux Open Source Software, qė nga autorė tė tjerė cilėsohet edhe si  blueprint pėr format e reja tė bashkėpunimit (kėshtu p.sh.  Jeff Howe nė librin e tij "Crowdsourcing" ose Clay Shirky nė "Here Comes Everybody", shih Rrjete sociale pėrkatėsisht Urtėsia e masės).

"Today the growing ease with which people can collaborate opens up the economy to new Linux-like projects everyday. People increasingly self-organize to design goods and services, create knowledge, or simply produce dynamic, shared experiences. A growing number of examples suggest that peer-to-peer models of organizing economic activity are making in-roads into areas that go well beyond creating software." (fq. 24)

Sharing ėshtė parimi i tretė i Wikinomics. Pas tij qėndron ideja (nė dukje paradoksale), qė pėr firmat mund tė jetė diēka mė pozitive, nėse ato e vėnė nė dispozicion pėr publikun pronėn e tyre intelektuale (tė paktėn pjesėrisht). Duket qartė, qė tė drejtat tona lidhur me licencat dhe Copyright resp. tė drejtėn e autorit nuk mbėrrijnė mė nė botėn dixhitale. Shembulli i zgjedhur mė shpesh pėr kėtė ėshtė industria e muzikės, i cili analizohet edhe nė Wikinomics. Njė shembull i mirėfilltė pėr sharing ėshtė Skype:

"[The] company's software harnesses the collective computing power of peers, allowing them to speak with each other free of charge via the Internet. The result is a self-sustaining phone system that requires no central capital investment - just the willingness of its users to share." (fq. 27)

Acting globally ėshtė parimi i katėrt i Wikinomics. Qė tė katėrt kėto parime janė nė njė marrėdhėnie tė ngushtė bashkėpunimi, kjo bėhet e qartė pikėrisht kėtu. Skype nuk do tė kishte aq shumė pėrdorues, nėse firma do tė ishte kufizuar vetėm nė pėrdoruesit e njė vendi. InnoCentive.com nuk do tė kishte aq shumė tė fiksuar pėr zgjidhjen e problemeve, ndaj nuk do tė pėrbėnte interes pėr Procter & Gamble. Tė gjitha kėto modele biznesi bėhen tė mundura vetėm pėrmes faktit, se mund tė shfrytėzohen resurse globale. Tapscott dhe Williams bėjnė kėtė pėrmbledhje:

"These four principles (...) increasingly define how twenty-first-century corporations compete. This is very different from the hierarchical, closed, secretive, and insular multinational that dominated the previous century." (fq. 30)



7 Modele

peer pioneers

ideagoras

prosumers

new alexandrians

platforms for participation

global plant floor

wiki workplace
 



Nė librin e tyre "Wikinomics. How Mass Collaboration Changes Everything" autorėt na marrin me vete nė njė udhėtim pėrmes kėtij tipi tė ri tė "collaboration economy" (fq. 32). Ata i grupojnė shembujt e tyre nė shtatė modele tė "mass collaboration" resp. nė shtatė forma tė "peer production":

"1. The journey begins with the 'Peer Pioneers' - the people who brought you open source software and Wikipedia while demonstrating that thousands of dispersed volunteers can create fast, fluid, and innovative projects that outperform those of the largest and best-financed enterprises.

2. 'Ideagoras' explains how an emerging marketplace for ideas, inventions, and uniquely qualified minds enables companies like P & G to tap global pools of highly skilled talent more than ten times the size of its own workforce.

3. The 'Prosumers' takes you through the increasingly dynamic world of customer innovation, where a new generation of producer consumers considers the 'right to hack' its birthright. This is good news.

4. The 'New Alexandrians' will bring you up to speed with a new science of sharing that will rapidly accelerate human health, turn the tide on environmental damage, advance human culture, develop breakthrough technologies, and even discover the universe - all the while helping companies grow wealth for their shareholders.

5. 'Platforms for Participation' explains how smart companies are opening up their products and technology infrastructures to create an open stage where large communities of partners can create value, and in many cases, create new businesses.

6. The 'Global Plant Floor' shows how even manufacturing-intensive industries are giving rise to planetary ecosystems for designing and building physical goods, marking a new phase in the evolution of mass collaboration.

7. The 'Wiki Workplace' wraps up the journey with a look at how mass collaboration is taking root in the workplace and creating a new corporate meritocracy that is sweeping away the hierarchical silos in its path and connecting internal teams to a wealth of external networks." (S. 32-33)

[Tė gjitha citatet nga: Don Tapscott/Anthony Williams (2008), Wikinomics. How Mass Collaboration Changes Everything, London]

Videoja e mėposhtme tregon njė intervistė rreth tezave themelore tė  "Wikinomics", zhvilluar mes Eric Schmidt nga Google me autorin e Wikinomics, Don Tapscott, nė vitin 2007:



Video: Don Tapscott nė Authors@Google






Ndėrkohė autorėt e kanė zgjeruar teorinė e tyre dhe e kanė projektuar atė nė sektorė tė tjerė. Nė librin e tyre, botuar mė 2010 "MacroWikinomics. Rebooting Business and the World" ata skicojnė panoramėn e njė shoqėrie nė epokėn e inteligjencės sė rrjetėzuar ("The Age of Networked Intelligence").  Kėtu ata analizojnė pasojat e Web 2.0 nė shumė fusha tė ndryshme, sikurse janė industria e fianacave globale, lufta kundėr ndryshimeve klimaterike, e ardhmja e arsimit, sistemi shėndetėsor, mediat (tradicionale) apo politika dhe qeverisja. Ata na shohin nė njė  "turning point in history" (fq. 9ff.) dhe kėrkojnė "renewal and transformation, not tinkering" (fq. 15ff.):

"...mass collaboration provides an attractive alternative to the hierarchical, command-and-control management systems that are failing many of our key institutions. (...) So let's use the opportunity that the digital revolution presents to rethink and rebuild all of the old approaches and institutions that are failing. Many promising solutions to issues ranging from the current health care crisis to climate change already exist at the fringes of established institutions and in the collaborative spaces of the Web." (fq. 19, 21)

Videoja e mėposhtme tregon njė intervistė tė me Don Tapscott rreth librit:




[Autorėt: Dr. Ragnar Müller / Prof. Dr. Wolfgang Schumann]

 

 

Shko lart

D@dalos Faqja hyrėse

Faqja hyrėse nė shqip

Pėrmbledhje grafike

Kontakt

1998-2011 D@dalos - Edukimi politik, Edukimi me parimet e demokracisė, Edukimi me tė drejtat e njeriut, Pedagogjia e paqes (Projekt i Pharos e.V.), Web: Agora