Server ndėrkombėtar i UNESCO-s pėr edukimin me parimet e demokracisė, paqes dhe tė drejtave tė njeriut
 
  D@dalos Faqja hyrėse Faqja hyrėse nė shqip Pėrmbledhje grafike Kontakt  
 

 

Temat:

Tė drejtat e njeriut / Udhėrrėfyesit / Demokracia / Partitė / BE / OKB / Qėndrueshmėria / Globalizimi / Web 2.0

     

 

Metodat:

Didaktika politike / Metodat e edukimit politik / Pedagogjia e paqes     ///     Pyetje, kritika, komente?

 
 

 Ju jeni tek:

D@dalos > Faqja hyrėse > Web 2.0 > Ēfarė ėshtė Web 2.0?

 



Pėrmbajtja


Temat e librit metodik online rreth Web 2.0:

Hyrje

Ēfarė ėshtė Web 2.0?

 Elemente tė Web 2.0

 Tagging: Tė menduarit 2.0

Tė mėsuarit 2.0

Politika 2.0

Ekonomia 2.0

Shoqėria 2.0

 


Ēfarė ėshtė Web 2.0?

Nė rastin e Web 2.0 nuk ėshtė fjala pėr njė teknologji tė re – edhe pse ai mbėshtetet nė njė sėrė teknologjish tė reja -  por mė sė shumti pėr njė lloj koncepti pėrfshirės pėr valėn e dytė tė World Wide Web.

Ai u referohet, para sė gjithash, dy ndryshimeve thelbėsore. Sė pari kalimit nga Web-leximi nė Web-lexim-shkrim me pėrmbajtjte tė gjeneruara nga pėrdoruesit (Web nė bashkėkrijim) dhe, sė dyti, elementit tė Cloud Computing.

Kėsisoj, ne nuk kemi formuluar njė pėrkufizim tė detyrueshėm dhe tė gjithėpranuar, por kemi gjetur njė konsensus bazė lidhur me faktin, qė kėto dy elemente kanė rėndėsi vendimtare.

Si kushte paraprake pėr tė dy kėto kanė qenė njė sėrė zhvillimesh teknike, sikurse ishte veēanėrisht zgjerimi nė rritje i lidhjeve tė shpejta tė internetit, hardware mė efektive dhe teknologji tė reja nė programim, tė cilat do tė bėnin tė mundur krijimin e faqeve tė internetit mė interaktive, tė cilat do tė reagonin me ritme mė tė shpejta, sikurse deri nė atė moment kishte qenė e mundur tė arrihej vetėm nė rastin e aplikimeve lokale.




 











Web 1.0: Konsumi








Web 2.0:
Rrjet nė bashkėkrijim


Tė vendosje pėrmbajtjet e tua nė rrjet, qoftė si person privat, apo shkollė, institut, sipėrmarrje e vogėl etj. – dhe kjo jo vetėm nė formėn e tekstit, por edhe si fotografi, video apo informacione audio – ėshtė bėrė tanimė njė lojė fėmijėsh.

Kėshtu Web-i, i cili i kishte shėrbyer ndėrkohė pėr vite mė radhė, thuajse si njė rrugė njėkalimshe, gjerėsisht konsumit pasiv tė informacioneve  tė pėrgatitura nga Webmaster profesionistė pėrmes pėrdoruesve tė internetit, nuk ishte njė medium vėrtet interaktiv.

Dhe prej atėherė motoja ėshtė, mos konsumo, por krijo vetė pėrmbajtje dhe ndaji ato me tė tjerėt. Dhe ky zhvillim i ri ka zėnė ndėrkohė njė  hapėsirė tė paimagjinueshme, ndaj edhe termi „Rrjet nė bashkėkrijim“, ėshtė tėrėsisht i pėrligjur tė pėrdoret.




Wikis, Blogs
, rrjetet sociale







Cloud Computing
















































Por ku kontribuojnė pėrdoruesit? Disa mijėra marrin pjesė nė enciklopedinė online Wikipedia, miliona tė tjerė shkruajnė Blogs, tė cilėt tanimė janė shndėrruar nė njė fenomen masiv. Rrjetet sociale, sikurse janė Facebook apo Xing, shėnojnė prurje tė pashembullta. Pėrdorues tė panumėrt shkėmbejnė video, muzikė apo foto, bashkėpunojnė, komunikojnė, komentojnė, vlerėsojnė etj. (shih Elemente tė Web 2.0).

Le tė vimė tek thelbi i Web 2.0, Cloud Computing. Ēfarė fshihet pas tij? Cloud Computing do tė thotė, qė nė Webserver-a tė gjenden jo vetėm informacionet, por edhe aplikimet, dhe qė ti, si pėrdorues, tė kesh akses nė to prej ēdo kompjuteri, qė ka njė lidhje interneti dhe Webrowser. Pra, nuk keni nevojė pėr njė Microsoft Office Suite, pėr njė program lokal Mindmapping etj., por gjithēka vihet nė dispozicion nė Webserver-at e operatorėve – si p.sh. Google, Zoho dhe shumė e shumė tė tjerė. Me fjalė tė tjera: Web shndėrrohet gjithnjė e mė tepėr nė Desktop. Njė video e shkurtėr nga Common Craft shpjegon thelbin:

Cloud Computing in Plain English


Ky element i dytė nė kuadėr tė librit metodik online zhvendoset gjithsesi nė plan tė dytė. Sikurse sqarohet edhe nė Hyrje nė qendėr janė format e reja tė bashkėjetesės sociale, forma kėto tė mundėsuara nga  Web 2.0, dhe efektet e tyre nė Mėsim, Politikė, Ekonomi dhe Shoqėri. Sikurse e shpjegon edhe Miriam Meckel:

"ky fenomen bazė ka nevojė pėr njė formė tė re tė bashkėjetesės sociale tė mundėsuar nga risitė teknologjike, pėrfshirė kėtu tė gjitha pasojat, qė mund tė ketė kjo nė komunikimin nė fushėn e politikės, ekonomisė dhe shoqėrisė [...] pėr njė destinacion, qė tė mund t'u pėrgjigjet jo vetėm ndryshimeve nė teknikė, por edhe atyre tė komunikimit nė fusha tė ndryshme tė shoqėrisė. Web 2.0 mundėson ndėrveprimin  dhe komunikimin e vetėorganizuar tė pėrdoruesve pėrmes gjenerimit, kėmbimit dhe pėrpunimit tė mėtejshėm tė  pėrmbajtjeve me origjinė pėrdoruesin pėrmes strukturave tė tilla si Weblogs, Wikis dhe Social Networks. Pėrmes rrjetėzimit komunikativ dhe social pėrdoruesit arrijnė tė ndryshojnė komunikimin shoqėror – larg prej pakicės qė prodhon pėr shumicėn, dhe tė orientuar drejt shumicės, prej sė cilės rrjedh NJĖ e vetme: rrjeti virtual i aleatėve socialė dhe globalė."

[Miriam Meckel: Prej Shumicės, nga e cila rrjedh NJĖ – si ndryshon komunikimi ynė pėrmes Web 2.0; nė: Nga politika dhe historia e kohėve moderne 39/2008, fq. 17, Versioni online]

Edhe pėrkufizimet nė anėn e djathtė theksojnė aspekte tė ndėrveprimit, bashkėpunimit dhe pjesėmarrjes. Kėshtu pėr shembull nė fjalorin e Harvard Business Manager Web 2.0 cilėsohet si "koncept bashkėpunimi", ndėrsa  Tim O'Reilly nė pėrkufizimin e tij flet pėr tė si pėr njė "arkitekturė pjesėmarrjeje".

Por termat „koncept“ dhe „arkitekturė" mund tė na bėjnė tė mendojmė gabim, se nė rastin e Web 2.0 bėhet fjalė pėr njė proces tė planifikuar apo tė komandueshėm. Por nuk ėshtė kėshtu. Web 2.0 ofron thjesht njė platformė, e cila bėhet e rėndėsishme vetėm pėrmes pėrdorimit masiv, tė vetė organizuar.

Miriam Meckel flet nė kėtė kontekst pėr „njė formė tė re tė vetėorganizimit komunikativ" (po aty, fq. 18). Shkencėtari i njohur  i komunikimit Manuel Castells  ka sjellė pėr kėtė termin  "mass self-communication".

Pak kohė pas ndėrrimit tė mijėvjeēarit – shumė pėrpara se tė flitej pėr Web 2.0 – nė vėllimin e tij tė parė tė trilogjisė sė tij epokale ("Ngritja e shoqėrisė-rrjet“") Castells sqaronte:

 

 

 

Pėrkufizime tė Web 2.0

 

Me termin Web 2.0 nuk kuptohet njė lloj tėrėsisht i ri teknologjie apo aplikimesh; ky term pėrshkruan njė pėrdorim tė ndryshuar tė internetit nė konceptin socio-teknik, gjatė tė cilit mundėsitė e tij shfrytėzohen dhe zhvillohen mė tej nė mėnyrė konsekuente. Ai pėrfaqėson njė shkallė evolucioni referuar ofertės dhe pėrdorimit tė World Wide Web,  pasi nuk janė mė nė plan tė parė pėrhapja e informacioneve apo shitja e njė produkti tė caktuar pėrmes operatorėve tė faqeve, por pjesėmarrja e pėrdoruesve nė rrjet dhe gjenerimi i njė dobie tė mėtejshme.

[Gabler Verlag (bot.), Fjalori ekonomik i Gabler, Termi kyē: Web 2.0, nė internet]

 

Web 2.0 ėshtė njė term kyē, i cili pėrdoret pėr njė sėrė elementesh interaktive dhe kolaborative tė internetit, nė mėnyrė tė veēantė tė World Wide Web.  Ky term, mbėshtetur nė numrat e versioneve tė produkteve software postulon njė gjeneratė tė re Web-i, duke i kufizuar dhe ndarė kėto nga mėnyrat e mėparshme tė pėrdorimit. E megjithatė ėshtė duke u pėrdorur mė pak duke favorizuar termin tjetėr Social Media.

[http://de.wikipedia.org/wiki/Web_2.0, 16.12.10]

 

Zhvillimi i internetit nė fund tė fundit nuk tregohet nė sasitė dukshėm mė tė mėdha tė informacioneve, tė cilat kanė ēuar nė shėrbimė tė reja pėrmes Web-it. Paralelisht me kėtė tip zhvillimi janė krijuar komunitete ndėrvepruese nė platformat e komunikimit tė tė cilave kėmbehen ide, analiza, foto, video dhe informacione tė ndryshme. Kėto shėrbime tė reja nė rrjet, me anė tė tė cilave janė ndėrtuar marrėdhėnie teknike, sociale, marrėdhėnie tė dijes dhe miqėsisė, kanė ēuar nė termin Web 2.0, krijuar nė njė konferencė tė Tim O'Reilly nė vitin 2004.

[http://www.itwissen.info/definition/lexikon/Web-2-0-web-2-0.html, 16.12.10]

 

Cilėson njė koncept bashkėpunimi, mundėsuar prej teknologjish tė reja. Ofertat janė pjesė e Web 2.0 nėse pėrdoruesit komentojnė pėrmbajtjet, i rekomandojnė ato apo i lidhin me oferta tė tjera. Shembull pėr kėtė janė faqet e viedeove nė Youtube, popullariteti i tė cilave mbėshtetet para sė gjithash nė vlerėsimin, komentimin dhe pėrfshirjen e filmave nė faqet individuale tė internetit. Nė kėtė mėnyrė filma veēanėrisht tė dashur pėrhapen nė internet me shpejtėsinė e epidemive.

[Fjalor i faqes sė internetit tė Harvard Business Manager, 16.12.10]

 

Web 2.0 is the network as platform, spanning all connected devices; Web 2.0 applications are those that make the most of the intrinsic advantages of that platform: delivering software as a continually-updated service that gets better the more people use it, consuming and remixing data from multiple sources, including individual users, while providing their own data and services in a form that allows remixing by others, creating network effects through an "architecture of participation," and going beyond the page metaphor of Web 1.0 to deliver rich user experiences.

[Tim O'Reilly, Web 2.0: Compact Definition?, http://radar.oreilly.com/2005/10/web-20-compact-definition.html, 16.12.10]

 

 






Manuel Castells:
Shoqėria-Rrjet



"
Lindja  e njė sistemi tė ri komunikimi elektronik, i cili karakterizohet nga njė rreze veprimi globale, nga integrimi i tė gjitha mjeteve tė komunikimit dhe nga interaktiviteti i vet potencial, do tė ndryshojė kulturėn tonė njėherė e pėrgjithmone." (fq. 377).

Ky "interaktivitet potencial" u bė realitet pėrmes Web 2.0, ndėrsa auto-komunikimi masiv u shndėrrua nė tipar shques tė tij.  Nė njė konkluzion tė vėll.I tė librit tė tij ai shpjegon nė mėnyrė tė pėrmbledhur, pėrse e konsideron si tė gjetur termin „shoqėri-rrjet“, kur pėrcakton me tė shoqėrinė tonė:

"Mund tė konsiderohet si tendencė historike fakti qė funksionet dhe proceset dominuese nė epokėn e informacionit organizohen gjithnjė e mė shumė nė formė rrjetesh. Rrjetet po formojnė morfologjinė e re tė shoqėrive tona, dhe pėrhapja e logjikės sė rrjetėzimit  ndryshon thelbėsisht mėnyrėn e funksionimit dhe rezultat e proceseve tė prodhimit, pėrvojės, pushtetit dhe kulturės. Nė fakt rrjete ka patur edhe nė kohė dhe vende tė tjera, por paradigma e re e teknologjisė sė informacionit krijon bazėn materiale, qė kjo formė tė shtrihet dhe depėrtojė nė tė gjithė strukturėn shoqėrore" (fq. 527)




Foto: uscpublicdiplomacy [Flickr.com, Creative Commons]

Manuel Castells paraqiti me anė tė trilogjisė sė vet mbi epokėn e informacionit  njė teori sociologjike gjithėpėrfshirėse tė shoqėrisė aktuale. Ai analizon transformimet sociale tė kėsaj bote tė rrjetėzuar nė dimension global Trilogjia e tij cilėson njė formė tė re tė shoqėrisė, shoqėrinė e rrjetit dhe tė informacionit  (Faqja e internetit e Manuel Castells).



Pasiguria si rezultat shndėrrimesh rrėnjėsore


Ashtu si tė gjitha shndėrrimet rrėnjėsore – shumė i krahasojnė ndryshimet aktuale me shndėrrimin e thellė tė tė gjithave fushave tė jetės, qė mbarti revolucioni industrial – edhe „ngritja e shoqėrisė-rrjet“ ēon nė njė ndjenjė pasigurie tė pėrhapur gjerėsisht:

"Rendi i ri social, shoqėria-rrjet, konceptohet prej shumicės sė njerėzve gjithnjė e mė shumė si njė rrėmujė meta-sociale. Pikėrisht si njė renditje rastėsore e automatizuar ngjarjesh, qė janė pasojė e njė logjike tė pakontrollueshme tė tregjeve, teknologjisė, rendit gjeopolitik apo strukturave biologjike." (fq. 535)

[tė gjitha  citatet nga: Manuel Castells (2004): Ngritja e shoqėrisė-rrjet. Pjesa e I e trilogjisė  "Epoka e informacionit", Opladen: UTB 8259]

Sikurse ėshtė sqaruar edhe nė Hyrjen e kėtij libri metodik online, pėr ne ėshtė e rėndėsishme tė bėhet njė inventarizim i pėrkohshėm i kėtyre ndryshimeve tė thella. Nė kapitujt pėrkatės do tė pėrpiqemi tė hedhim dritė mbi efektet e tyre nė Mėsimin dhe nxėnien, Politikė, Ekonomi dhe Shoqėri.

 

 

 

Elemente tė Web 2.0  ... mė shumė

 

E nė fakt nuk ka asnjė pėrkufizim tė gjithėkonfirmuar tė Web 2.0, por ka konsensus lidhur me faktin, qė (tė paktėn) aplikimet, shėrbimet dhe aktivitetet e mėposhtme janė pjesė e  Web 2.0:

Blogs / Microblogging (Twitter)

Wikis (para sė gjithash Wikipedia)

Tagging dhe Folksonomy

Social Bookmarking (Diigo, Delicio.us etj.)

Media Sharing (YouTube, Flickr etj.), Podcasts dhe Mash-ups

Social Networks (MySpace, Facebook etj.)

RSS Feeds dhe Nws Reader

Hapėsira tė bashkėpunimit online (Webapps si Zoho, Google Docs  etj.)

... mė shumė

 

 






Fillim i ri mediatiko-historik
 


Edhe nė pikėpamjen mediatiko-historike Web (2.0) paraqet njė fillim, sikurse e sqaron edhe Stefan Münker nė esenė e tij me vlera pėr lexuesin "Emergjenca e opinionit publik dixhital. Mediat sociale nė Web 2.0". Pėrkufizimi i tij pėr  Web 2.0 ėshtė:

"Me 'Web 2.0' kuptohet nė pėrgjithėsi tendenca  pėr tė formėsuar shfaqjet e internetit nė atė mėnyrė, qė paraqitja e tyre tė mund tė bashkėpėrcaktohet, nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, nga pjesėmarrja e pėrdoruesve tė vet. (...). Termin 'Web 2.0' ėshtė nė fakt mė shumė se sa njė fjalė kyēe – ai ėshtė njė kod pėr njė ndryshim sa radikal, aq edhe tė pandalshėm jo vetėm tė mediave tona dixhitale, por edhe tė botės sonė." (fq. 15, 28)

"
Interneti vitet e fundit – dhe kėtė mund ta themi pa e tepruar – ėshtė shpikur rishtas, dhe duket se ėshtė zbuluar edhe njėherė  nė rolin e Web 2.0 si nxitės i ndėrveprimit social. Ndėrsa interneti paraqet njė teknikė mediatike, e cila ėshtė gjithnjė potencialisht ndėrvepruese, kėshtu nėn titullin Web 2.0, brenda internetit, realizohen media, pėr tė cilat ndėrveprimi nuk ėshtė potencial, por njė conditio sine qua non, pra njė kusht i domosdoshėm i ekzistencės sė tyre. Ofertat nė Web 2.0 janė media tė rrjetit dixhital, shfrytėzimi komunitar i tė cilave ėshtė ai, qė i shndėrron ato nė media tė pėrdorshme." (fq. 70-71)

"
Aspekti i intervalit mediatiko-historik pėrmes dixhitalizimit (...) ka tė bėjė me shndėrrimin real paradigmatik, nėpėr tė cilin kalon gjeneza dhe zhvillimi i mediave pėrmes lindjes sė teknikės sė kompjuterave. Kompjuteri  (...) ėshtė njė pajisje teknike, i cili ėshtė nė gjendje tė simulojė tė gjitha mediat e tjera nė rrugė dixhitale. Pėr kėtė arsye disa e quajnė kompjuterin  'media universale'; unė preferoj, qė kompjuterin tė mos e cilėsoj fare si media – por si teknikė universale, e cila mund tė gjenerojė tė gjitha mediat . (...) Nėse ne tė gjithė nuk do ta keqkuptonim kompjuterin, atėherė periudha (cezura) mediatiko-historike e futjes sė tij nė pėrdorim qėndron nė faktin, qė ai pėr shkak tė veēorisė sė tij kapėrcen ēdo lloj kufiri, qė teknika dixhitale i vendos shfyrtėzimit mediatik. (...) Por nėse teknika nuk i vendos mė asnjė kufi pėrdorimit tė mediave, por u ofron atyre vetėm mundėsi – atėherė shndėrrimi paradigmatik ėshtė i qartė: kudo ku kemi tė bėjmė me media dixhitale, nė parim bėhet fjalė vetėm pėr informim, dhe jo mė pėr kufizim. (...) Nėse nė pikėpamjen teknike gjithēka ėshtė e mundur,  atėherė detyra e pėrdoruesit tė mediave ėshtė, qė pėrmes raportit tė vet me shfrytėzimin e mediave tė ēojė pėrpara zhvillimin e tyre." (fq. 64-65)

[[tė gjitha citatet marrė nga: Stefan Münker (2009): Emergjenca e opinionit publik dixhital. Mediat sociale nė  Web 2.0, Frankfurt/Main]









Web 1.0 versus
Web 2.0



Diagrama e mėposhtme tregon edhe njėherė pėrmbledhtas, ē'ėshtė Web 2.0,  duke vendosur pėrballė njėri-tjetrit Web 1.0 (cilėsim ky i pėrdorur nė retrospektivėn e pėrdorimit tė World Wide Web nė vitet e para tė tij) dhe Web 2.0:




[Autorėt: Dr. Ragnar Müller / Prof. Dr. Wolfgang Schumann]

 

 

Shko lart

D@dalos Faqja hyrėse

Faqja hyrėse nė shqip

Pėrmbledhje grafike

Kontakt

1998-2011 D@dalos - Edukimi politik, Edukimi me parimet e demokracisė, Edukimi me tė drejtat e njeriut, Pedagogjia e paqes (Projekt i Pharos e.V.), Web: Agora