Server ndėrkombėtar i UNESCO-s pėr edukimin me parimet e demokracisė, paqes dhe tė drejtave tė njeriut
 
  D@dalos Faqja hyrėse Faqja hyrėse nė shqip Pėrmbledhje grafike Kontakt  
 

 

Temat:

Tė drejtat e njeriut / Udhėrrėfyesit / Demokracia / Partitė / BE / OKB / Qėndrueshmėria / Globalizimi / Web 2.0

     

 

Metodat:

Didaktika politike / Metodat e edukimit politik / Pedagogjia e paqes     ///     Pyetje, kritika, komente?

 
 

 Ju jeni tek:

D@dalos > Faqja hyrėse > Web 2.0 > Politika 2.0

 



Pėrmbajtja


Temat e librit metodik online rreth Web 2.0:

Hyrje

Ēfarė ėshtė Web 2.0?

Tė mėsuarit 2.0

Politika 2.0

Ekonomia 2.0

Shoqėria 2.0

 


Politika 2.0

Nėse nė Hyrjen e kėtij libri metodik online formuluam, se pėr shkak tė zhvillimeve dinamike mund tė realizojmė vetėm njė inventar tė pėrkohshėm  tė tyre, se debatet e pėrhapura rreth Web 2.0 dhe efekteve tė tij deri mė tani kanė qenė jotransparente dhe kategoritė bazė ende tė pakonturuara qartė, dhe se vazhdojnė tė mbizotėrojnė perspektiva teknike, gjė qė vlen tė thuhet nė mėnyrė tė veēantė pėr kėtė kapitull rreth Politikės 2.0. Cilat janė arsyet?

Mbizotėrimi i perspektivave teknike rrjedh natyrisht edhe prej faktit, qė Web 2.0 nė fakt – sikurse tregon edhe pjesa Elemente tė Web 2.0 - ka tė bėjė mjaft me teknikėn dhe instrumentat e llojit tė ri. Edhe kjo vetėm ēon nė faktin qė shumė impulse diskutimi, lidhur edhe me Politics 2.0 dhe Government 2.0, vijnė nga rrethi i atyre personave, qė janė tė familjarizuar me teknikėn. Nga ana tjetėr ekspertėt  nė fushėn e politikės nuk guxojnė qasjen me materien, pasi ata nuk i njohin mirė instrumentat pėrkatės.

Kjo epėrsi e dijeve teknike dhe e njė afiniteti tė veēantė ndaj Web 2.0 vihet re natyrshėm edhe nė fusha tė tjera tė trajtuara prej nesh (Ekonomia 2.0, Mėsimi 2.0 dhe Shoqėria 2.0) por atje kompensohet pjesėrisht pėrmes njė ekspertize gjysmėprofesionale e shumė pėrdoruesve.

Kjo do tė thotė, se atje tematizohen aspektet e Web 2.0 specifike pėr ēdo fushė – ēfarė mund tė arrihet me tė, pėr shembull nė funksion tė mėsimit dhe nxėnies, nė pėrmirėsimin e procesit tė komunikimit brenda njė sipėrmarrjeje etj. Kjo mund tė bėhet objekt diskutimesh shkencore, nė mėnyrė qė nė kėta sektorė tė nisė reflektimi sistematik rreth Web 2.0 dhe efekteve tė tij nė sektorin e veprimit nė fjalė.




 

 

 

Kėrkimi pėr Politics 2.0/Government 2.0

 

Kėrkimi me Google Scholar pėr artikuj  rreth  e-learning nė periudhėn 2010-2011 nxorri nė datėn 08.03.2011 pothuaj 37.000 rezultate. Kėrkimi pėr "politics 2.0" solli 23, ndėrsa ai pėr "government 2.0" 180 rezultate.

Njė kėrkim i realizuar pėr kontrollin me Scirus, njė prej instrumentave tė kėrkimit mė tė njohur shkencorė, solli pėr  "politics 2.0" 566, pėr e-learning pothuaj 2.400.000 rezultate dhe pėr "enterprise 2.0" plot  45.500 tė tilla.

Instrumenta tė tjerė specifikė tė kėrkimit konfirmojnė kėtė disproporcion.

 

 



Deficitet e diskutimit rreth Web 2.0 dhe politikės


Pikėrisht kjo tendencė ėshtė nė kundėrshtim tė dukshėm me situatėn tek Politics 2.0 dhe Government 2.0 dhe trajtimit tė kėtyre fenomeneve nga disiplinat pėrkatėse – para sė gjithash tė shkencave politike. Shifrat kėtu janė prova pėr kėtė. Kjo ka bėrė qė pas Politics dhe Government tė varet me shumė qejf njė 2.0, por pjesa mė e madhe e atyre qė e bėjne kėtė, kanė vėshtirėsi tė mėdha tė shpjegojnė nė radhė tė parė, se ē'ėshtė nė tė vėrtetė politika dhe qeverisja (pa 2.0).

Qė kjo krijon konfuzion tė madh dhe bėn qė tė mos mund tė realizohet asnjė diskutim i arsyeshėm (pasi askush nuk ia ka idenė, se pėr se ėshtė fjala), kjo nuk na befason. Shto kėtu edhe faktin, qė zakonisht edhe harrohet tė pėrmendet niveli i referencės, qė ėshtė nė bazė tė diskutimit. A ėshtė fjala pėr sisteme politike demokratike apo autoritare? A bėhet fjalė pėr njė sistem presidencial tė tipit SHBA me njė ide tė veēantė e tė ankoruar nė kulturėn e vendit pėr rolin e  shtetit, apo pėr sisteme parlamentare si ato tė Gjermanisė dhe Britanisė sė Madhe? Apo flitet pėr forma tė politikės dhe tė qeverisjes pėrtej shtetit kombėtar, sikurse mund tė jetė rasti i BE apo deri edhe rasti i global governance?

Njė pėrshtypje tė mirė rreth njė perspektive tė karakterizuar teknologjikisht, si reflektim implicit tė idesė amerikane tė njė shteti mundėsisht elegant pėrēon edhe ideja e Tim O'Reilly pėrshkruar nė shumė artikuj tė tij, pėr njė  "Government as a Platform", ide kjo e cila nė SHBA ka ngjallur njė popullaritet tė madh – dhe  jo pak pėr arsyen se O'Reilly gėzon respekt tė konsiderueshėm si dikush, qė ka ndikuar nė mėnyrė vendimtare formėsimin e konceptit Web 2.0. Njė pėrmbledhje tė mirė tė argumentimit bazė e gjeni nė njė Blog tė O'Reilly, shtator 2009.




Shtojcė e kapitullit


Prej kėtij inventarizimi tė shkurtėr rezulton, qė fillimisht duhet tė sqarohet, se ēfarė do tė thotė politikė dhe qeverisje  - njė detyrė qė mund tė jetė gjithēka pėrveēse triviale. Nė mbyllje duam tė skicojmė, se ē'do tė thotė pėr politikėn dhe qeverisjen ekzistenca e Web 2.0 si platformė e re bashkėpunimi dhe komunikimi. Shfrytėzimi faktik i Web 2.0 nė fushėn e politikės ėshtė ende nė fillimet e veta. Por mund tė identifikohen pėrpjekje interesante aplikimi, tė cilat do t'i diskutojmė nė fund me anė shembujsh tė pėrzgjedhur. Informacione tė tjera, materiale pėr seminare dhe prezantime rreth temės „Web 2.0 dhe politika“ mund t'i gjeni nė pjesė mė vete tė Faqes sė Agora.














Koncepti i politikės

 



 Ēfarė ėshtė politika / qeverisja?

Pėrgjigja e pyetjes se "ē'ėshtė politika" ėshtė e lashtė, dhe - sikurse e bėn tė qartė pėrmbledhja e pėrkufizimeve tė ndryshme tė politikės - qendra e rėndesės sė pėrgjigjeve vazhdon tė jetė e lėvizshme.
 

Shembuj pėrkufizimesh tė politikės

 

Kategoria

Pėrkufizimi

 

Pushtet

„Politika ėshtė shuma e mjeteve, qė janė tė nevojshme pėr tė ardhur nė pushtet, pėr ta ruajtur pushtetin dhe pėr ta pėrdorur atė nė mėnyrė sa mė dobiprurėse
Machiavelli, rreth 1515

„Shkenca politike ... mund tė pėrkufizohet si ajo degė e veēantė e shkencave sociale, e cila analizon nė mėnyrė kritiko-objektive shtetin nėn aspektin e pushtetit si dhe tė gjitha fenomenet e pushtetit me qėllime tė ndryshme, pėr sa kohė qė kėto fenomene tė pushtetit kanė tė bėjnė drejt pėr sė drejti me shtetin
Ossip K. Flechtheim, 1958

„Politika ėshtė synimi pėr tė marrė pjesė nė pushtet ose pėr tė ndikuar ndarjen e tij…“
Max Weber, 1919

 

Shtet

„Politika ėshtė teoria e objektivave tė shtetit dhe e mjeteve mė tė mira (institucionet, format, veprimtaritė) pėr realizimin e tyre
Brockhaus, 1903

„Politika ėshtė kompleksi i proceseve sociale, tė cilat shėrbejnė veēanėrisht pėr tė garantuar pranueshmėrinė e vendimeve tė natyrės administrative. Politika duhet tė jetė e pėrgjegjshme tė legjitimojė dhe tė ofrojė bazėn e nevojshme tė pushtetit pėr realizimin e vendimeve konkrete administrative.“
Niklas Luhmann

 

Udhėheqje

„Me politikė kuptojmė konceptin e artit, pėr tė sistemuar dhe vėnė nė zbatim udhėheqjen e masės sė njerėzve
Arnold Bergstraesser, 1961

„Politika ėshtė udhėheqja e komunitetit mbi bazėn e zotėrimit tė pushtetit
Werner Wilkens, 1975

 

Rend

„Politika ėshtė lufta pėr njė rend tė drejtė
Otto Suhr, 1950

 

Paqe

„Objekti dhe qėllimi i politikės ėshtė paqja ... paqja ėshtė nė vetvete kategori politike
Dolf Sternberger, 1961

 

Liri

„Shkenca politike ėshtė shkenca e lirisė
Franz Neumann, 1950

 

Demokraci

„Shkenca politike praktiko-kritike synon njė teori politike, qė tė integrojė gjetjet dhe faktet e kritikės sociale. Me konceptin e demokracisė ajo pėrfton thelbin e analizės sė strukturave politikisht relevante, qė mbizotėrojnė nė njė shoqėri
Jörg Kammler, 1968

 

Konsensus

„Politika ėshtė tėrėsia e tė gjitha aktiviteteve pėr pėrgatitjen dhe marrjen e tė gjitha vendimeve tė detyrueshme pėr tė gjithė shoqėrinė dhe/ose tė orientuara pėr nga e mira e pėrgjithshme sociale
Thomas Meyer

 

Konflikt

Politika (ėshtė) akt shoqėror, … i cili synon tė rregullojė nė mėnyrė tė detyrueshme konfliktet shoqėrore rreth vlerave
Gerhard Lehmbruch, 1968

„Politika ėshtė shpėrndarje autoritative (nga qeverisėsit, sunduesit) e vlerave materiale dhe jomateriale nė njė shoqėri
David Easton, 1954/1964

 

Burimi: Wikipedia - http://de.wikipedia.org/wiki/Politik (29.03.11)




Politika = vendosje rregullash tė detyrueshme pėr tė gjithė






Sistem politik



Vetėkuptohet qė ne kėtu nuk mund tė zhvillojmė njė diskutim tė hollėsishėm politiko-shkencor rreth konceptit tė politikės. Pėrkundrazi, ne kemi vendosur tė nisemi nga njė prej pėrkufizimeve mė tė pėrdorshme sot pėr politikėn, i cili ėshtė veēanėrisht i pėrshtatshėm pėr pėrpunimin e mėtejshėm tė varėsisė mes politikės dhe qeverisė nga njėra anė dhe Web 2.0 nga ana tjetėr. Fjala ėshtė pėr pėrkufizimin e fundit nė tabelė – atė tė David Easton, qė gjendet atje sė bashku me njė pėrkufizim tė ngjashėm tė Gerhard Lehmbruch. Thelbin e kėtij pėrkufizimi e pėrbėn ideja e politikės si zgjdhje konflikti pėrmes vendosjes sė rregullave njėsoj tė detyrueshme pėr tė gjithė anėtarėt e njė shoqėrie (zhargon i fushės: "Ndėrmarrje detyrash autoritative lidhur me vlerat").

Fiksimi formal i kėtyre rregullave nė formė ligjesh  - pra qeverisja – ėshtė ēėshtje e sistemit qeveritar (resp. e sistemit politik nė kuptimin e ngushtė tė fjalės), i cili pėrmbledh para sė gjithash qeverinė, parlamentin dhe administratėn. Nė sistemet demokratike qytetarėt, sikurse edhe aktorė tė tjerė, bashkėveprojnė nė kėtė proces nė mėnyra tė shumėllojshme. Sė pari, pėrmes faktit qė qytetarėt (ri)zgjedhin pėrfaqėsuesit e tyre nė distanca tė rregullta kohore. Krahas kėsaj ata mund tė bėjnė pjesė tė procesit politik edhe interesat e tyre tė drejtpėrdrejta duke u anėtarėsuar nė parti apo shoqata politike. Tė gjithė kėta – qytetarėt, qeveria, administrata, parlamenti si dhe sistemi intermediar (partitė, shoqatat, mediat) pėrbėjnė atė, qė nė mėnyrė tė thjeshtuar quhet sistem politik (nė kuptimin e gjerė tė fjalės), gjė qė tregohet edhe nė ilustrimin e mėposhtėm.




Modeli i Ciklit Policy


Mėnyra se si  njė sistem i tillė politik i merr vendimet e veta mund tė shihet nė njė model tė thjeshtė, qė nė shkencėn politike gjen pėrdorim tė gjerė, pikėrisht nė modelin e Ciklit Policy. Natyrisht qė ne e kemi njė farė ideje,  se si rrjedhin proceset e vendimmarrjes nė politikė – pra, kur ėshtė fjala, thėnė shkurt, pėr tė miratuar njė ligj. Pikėnisje pėr kėtė shėrben zakonisht identifikimi i njė problemi, pėr shembull ėshtė vėnė re qė shpenzimet nė sektorin e shėndetsisė po dalin jashtė kontrollit. Pėr kėtė paraqiten propozime tė ndryshme zgjidhjesh, tė cilat  diskutohen mė sė shumti nė mėnyrė kontroverse dhe prej tyre zgjidhet nė fund njė zgjidhje ose arrihet nė njė zgjidhje kompromis, e cila pėrmban elemente nga disa zgjidhje tė propozuara, dhe kjo miratohet si ligj me shumicė votash. Kjo mėnyrė tė kuptuari lė jashtė vėmendjes shumė aspekte tė rėndėsishme dhe nuk mjafton pėr njė pėrpunim sistematik tė tipareve tė proceseve tė vendimmarrjes dhe krahasimin e tyre me sisteme tė tjera.

Kėrkimet krahasimore nė fushėn e shkencave tė politikės kanė zhvilluar pėr kėtė qėllim modele, qė do tė ndihmonin shumė nė kėtė kontekst – pra, njė qasje sistematike dhe krahasim. Njėrin prej kėtyre modeleve e paraqet edhe ilustrimi i mėposhtėm, i cili dallon me fazash tė ndryshme idealo-tipike, nėpėr tė cilat duhet tė kalojnė proceset e vendimmarrjes dhe qė pėrmes termit „cikėl“ na bėjnė tė vėmendshėm rreth faktit, qė kėto procese nė shumė raste pėrsėriten. Por nuk ėshtė kjo e vetmja epėrsi e kėtij modeli. Krahas kėsaj, ai pėrēon njė pamje jo vetėm mė tė plotė, por edhe mė tė saktė tė fazave tė ndryshme.



Fazat e Ciklit Policy


Kėshtu pėr shembull, nė rastin e pėrkufizimit tė problemit, ideja ėshtė qė njė problem i caktuar tė perceptohet si i tillė nė vetėdijen publike dhe nisur nga kėrkesat e grupimeve tė ndryshme  dhe sistemeve dominante tė vlerave sociale tė pėrkufizohet si njė problem me relevancė veprimi politik. Nė fazėn e Agenda-Setting duhet tė merret vendimi, se cili prej skenės politike, do tė merret me kėtė problem, si dhe kur do ta bėjė kėtė. Pas kėsaj gjen vend formulimi i politikės, shoqėruar nga pėrpjekjet pėr ndikim nė kuadėr tė rregullave tė lojės tė sistemit pėrkatės dhe pėrmes aktorėve, qė i pėrcaktojnė kėto rregulla, nė pėrfundim tė tė cilit zakonisht gjejmė miratimin e njė ligji. Nė fazėn e e implementimit (=zbatimit) vijon zbatimi i ligjit tė miratuar – gjė qė rregullisht kryhet nga administrata. Rezultatet dhe efektet politike, qė rezultojnė qė kėtej, shkaktojnė reagime miratimi apo refuzimi, tė cilat do tė ēonin nė vijimin, ndryshimin (riformulim i politikės) apo pėrfundimin e masės nė fjalė.






Politika 2.0?



Si e ndryshon sistemin politik Web 2.0?

Nėse nė kontekstin e Ciklit Policy dhe tė prezantimit tė shkurtėr tė sistemit politik, qė sapo bėmė, pyesim se deri nė ē'masė e ndryshon Web 2.0 politikėn dhe qeverisjen, bėhet e qartė qė tė gjithė sektorėt e politikės janė potencialisht tė prekur. Dhe pikėrisht ky fakt, e bėn tė vėshtirė tė thuhet shukurt dhe prerė, se ēfarė do tė thotė Politikė 2.0 nė tė vėrtetė. Web 2.0 ndryshon, shtrihet dhe ndikon nė tė gjithė elementėt e sistemit politik.




Ndryshim nė pėrēimin e interesave





Sistemi intermediar












agora virtuale

Partitė dhe dhoqatat humbasin pozicionin e tyre ekskluziv





Pjesėmarrje qytetare


Le tė pėrpiqemi tė ecim sipas radhės (pa ngritur pretendimin e plotėsisė) dhe tė fillojmė me njė ndryshim thelbėsor, qė Web 2.0 mbart me vete. Ndėrsa nė Athinėn antike – djepin e demokracisė- ishte e mundur, qė qytetarėt tė mblidheshin nė sheshin e tregut (agora), pėr tė diskutuar dhe pėr tė marrė vendime tė rėndėsishme pėr qytet-shtetin (polis), kjo nuk funksionon mė sot nė shtetet e sipėrfaqeve aktuale. Nė vend tė kėsaj ka njė sistem pėrfaqėsimi – qė do tė thotė se qytetarėt zgjedhin pėrfaqėsuesit e tyre pėr njė afat tė caktuar, tė cilėt do tė marrin mė pas nė parlament, nė emėr tė tyre, vendime tė rėndėsishme pėr komunitetin.

Kemi, pra, qytetarėt nga njėra anė dhe sistemin qeverisės (parlamentin, qeverinė, administratėn) nga ana tjetėr. Mes tyre hapet njė hendek, i cili duhet kapėrcyer. Qytetarėt duhet dhe duan tė realizojnė interesat e veta, dhe qeverisėsit varen nga informacionet e shoqėrisė. Kėtij qėllimi i shėrbejnė zyrat e deputetėve nė qarqe. Por kjo nuk mjafton si mekanizėm pėr Feedback. Dhe nė kėtė pikė hyn nė skenė sistemi intermediar (partitė, shoqatat, mediat), pra, organizata tė vendosura mes qytetarėve dhe sistemit qeverisės dhe qė ndėrmjetėsojnė mes tyre.

Partitė dhe shoqatat shėrbejnė pėr grumbullimin e interesave dhe furnizojnė me to procesin politik, pasi qytetari si individ nuk ka mundėsinė pėr ta bėrė kėtė. Ky proces i pėrēimit tė interesave zhvillohet kryesisht pėrmes masmediave. Tė gjitha demokracitė e sotme janė demokraci mediash. Dhe pikėrisht nė procesin e pėrēimit tė interesave ndizet edhe kritika mė e ashpėr mė sė shumti: Fjalėt kyē nė kėtė kontekst janė tė tilla si „Sundimi i shoqatave“ (lobistėt ushtrojnė shumė ndikim dhe dominojnė kėshtu politikėn), „Shtet partish“ (partitė kanė shumė ndikim dhe e ndajnė shtetin si tė ishte „preja“ e tyre) apo „Mediokraci“ (mediat pėrcaktojnė politikėn).

Dhe tani me Web 2.0 vjen njė platformė, e cila pėr herė tė parė nė histori ka mundėsi tė ngrejė njė agora nė hapėsirėn virtuale dhe tė aplikojė modelin e demokracisė sė Athinės edhe nė shtetet moderne tė sipėrfaqeve aktuale. Nė kėtė mėnyrė organizatat intermediare e humbin pozicionin e tyre ekskluziv nė kontekstin e pėrēimit tė interesave. Qeverisėsit kanė mundėsi pėrmes konsultimeve online dhe brainstoming online tė hyjnė nė ndėrveprim direkt me qytetarėt (e interesuar). Cdo qytetar  ka kėshtu mundėsinė tė bėjė tė ditura personalisht informacionet dhe interesat e veta.

Kėto janė mundėsi shumė tėrheqėse, realizimi (i ngurruar) i tė cilave sapo ka filluar. Eshtė ende herėt pėr tė bėrė vlerėsime. Duhet tė presim pėr tė parė se si instrumentat e reja pėr shfrytėzimin e inteligjencės kolektive (shih faqen Urtėsia e masės) do tė ndryshojnė sistemin politik. Nėse shohim se si ndikimi i perceptuar shpesh si i tepruar i partive, shoqatave dhe masmediave ėshtė nė qendėr tė kritikave, atėherė prej instrumentave tė reja tė Web 2.0 mund tė presim zhvillime. E njėjta gjė vlen edhe pėr njė pikė tjetėr tė kritikės, pikėrisht mėvetėsinė nė rritje tė sistemit politik, pėrkatėsisht, mungesėn e lidhjeve mes kėtij sistemi dhe qytetarit. E thėnė shkurt: Web 2.0 ofron shansin pėr mė shumė pjesėmarrje qytetare.





Kultura e komunikimit demokratik


"
Interneti i ndryshon strukturat publike, ndryshon mėnyrėn e funksionimit tė proceseve tė komunikimit shoqėror dhe politik, ia bėn mė tė thjeshtė individit tė marrė pjesė nė debate politike, i bėn kufijtė institucionalė mė tė depėrtueshėm dhe proceset e vendimmarrjes mė transparente dhe, ndryshe nga masmediat, ai ėshtė interaktiv e nė kėtė mėnyrė edhe pėrdoret: Interneti ka potencialin teknik pėr njė shfrytėzim demokratik tė mediave nė bashkėpjesėmarrje (...). Mėnyra se si pėrdoruesit ndėrveprojnė nė kontekstin e Web 2.0  dhe se si mundėsitė e mediave tė reja dixhitale pėrhapen edhe mė tej pėrmes bashkėpjesėmarrjes sė pėrdoruesve – ky ėshtė imazhi mė i afėrt - nga gjithė sa kemi pėrjetuar deri tani - me idenė, qė mendimtarėt e kohėve moderne kanė krijuar lidhur me kulturėn e komunikimit demokratik."

[Stefan Münker (2009), Emergjenca e opinioneve publike dixhitale. Mediat sociale nė Web 2.0, Frankfurt/Main, fq. 53-54, 76]








Pėrkufizim:
Qeverisja sipas 2.0












Dallim me e-government










Me rastin e 10-vjetorit tė "Cluetrain Manifesto" doli nė qarkullim njė version i zgjeruar i librit origjinal:


Kėto mundėsi pėr njė pėrfshirje mė tė madhe tė qytetarėve shtrihen nė tė gjitha fazat e Ciklit Policy, ndaj qeverisja sipas 2.0 mund tė pėrkufizohet nė kėtė mėnyrė:

Qeverisje sipas 2.0 do tė thotė qė sistemi politik, gjatė procesit tė pėrcaktimit autoritativ tė vlerave dhe ushtrimit tė tė gjitha detyrave pėrkatėse gjatė gjithė procesit tė vendimmarrjes – duke nisur nga pėrkufizimi i problemit, te Agenda-Setting, formulimi i politikės e deri nė fazėn e zbatimit apo tė riformulimit tė politikės -  tė garantojė pėrmes pėrdorimit tė aplikimeve tė Web 2.0  maksimumin e transparencės, pjesėmarrjes qytetare si dhe tė bashkėpunimit dhe tė koordinimit mes aktorėve shtetėrorė dhe joshtetėrorė, por edhe mes institucioneve shtetėrore ndėr vete duke pėrmirėsuar kėshtu performancėn e sistemit politik dhe cilėsinė e demokracisė.

Kjo nuk ka tė bėjė me e-government, njė term ky i cili shfaqet herė pas here nė kontekste tė ndryshme. Nė rastin e  e-government bėhet fjalė (vetėm) pėr efektivizimin e funksioneve klasike administrative pėrmes instrumentash tė rinj dixhitalė. Njė shembull tipik nė kėtė kontekst do tė ishte deklarimi elektronik i tatim-taksave. Kjo nuk lejon qė qytetari tė qėndrojė nė radhė pėr njė kohė tė gjatė nė sportel, por nuk ndryshon asgjė nė ndarjen e roleve dhe mundėsitė e ndikimit tė aktorėve tė ndryshėm nė sistemin politik.

Ajo qė ndryshon, - sikurse e pėrmenda – ėshtė roli i organizatave ndėrmjetėsuese, pėr tė cilat Web 2.0 paraqet njė sfidė. Njė shembull instruktiv nga bota e masmediave paraqitet nė tekstin e kuadratit nė tė djathtė. Por krahas rolit nė sistemin politik pėr partitė dhe shoqatat, ndryshojnė edhe aspekte tė tjera. Web 2.0 u ofron atyre (njėsoj sikurse edhe organizatave dhe individėve tė tjerė) mundėsi tė reja komunikimi – brenda pėr brenda me anėtarėt e tyre por edhe sė jashtmi, me shoqėrinė. Partitė dhe politikanėt, shoqatat dhe funksionarėt fillojnė kėsisoj tė  twitt-in, krijojnė profile nė Facebook, blogg-ojnė, prodhojnė Podcasts etj.

Nė kėtė konktekst ata mė sė shumti nuk arrijnė tė gjejnė dot mėnyrat e duhura. Nuk ka rėndėsi nėse janė kandidatė, qė blogg-ojnė nė fushatė elektorale, apo nėse ėshtė personel i nivelit tė lartė politik, qė i drejtohet masės pėrmes pamjesh filmike nė YouTube – komunikimi realizohet nė ēdo rast sipas skemave tė vjetra tė masmediave  (broadcast nė vend tė conversation). Kjo problematikė, e cila prek nė tė njėjtėn masė sipėrmarrjet, gjendet e pėrshkruar nė mėnyrė mbresėlėnėse, e analizuar dhe e skicuar nė legjendarin e dhe vizionarin "Cluetrain Manifesto" tė vitit 1999  (www.cluetrain.com). Edhe kėtu vihet re, qė ne ndodhemi nė fillim tė njė faze kalimtare, e cila do tė kėrkojė edhe shumė pėrshtatje tė tjera.

Pėr sa u pėrket pasojave tė Web 2.0 nė pjesė dhe funksione tė tjera tė sistemit poltiik, duhet tė mjaftohemi vetėm me disa terma kyē. Le tė nisim me qytetarėt dhe qytetaret, pėrfituesit kryesorė tė erės sė Web 2.0. Ata janė shndėrruar nga konsumatorė nė „prosumatorė“ (shih Ekonomia 2.0), nga pėrdorues pasivė tė mediave nė citizen journalists ("former audience") nė njė rrjet tė bashkėkrijuar, dhe asnjėherė nuk ka qenė mė e thjeshtė se tani pėr tė krijuar njė grup dhe pėr ta ruajtur atė si tė tillė. Ky pėrcaktim pėrbėn edhe pikėnisjen e librit tė shkelqyer tė Clay Shirkys "Here Comes Everybody":

 

 

 

Twitter-Account – mė shumė se sa mund tė pėrballojnė gazetarėt?

 

Organizatat intermediare humbasin pozicionin e tyre ekskluziv. Po kėshtu edhe masmediat vihen nėn presion. Mbijetesa  gazetave ėshtė njė ēėshtje shumė e diskutueshme. Pothuaj pėrditė lexojmė dhe dėgjojmė rreth vėshtirėsive shumė tė mėdha tė pėrshtatjes, qė kanė kolosėt e dikurshėm intermediarė. Njė koment i Stuttgarter Zeitung i datės 30.03.11 trajton kėshtu njė shembull tė bukur:

Qė prej shkurtit tė vitit 2011 (pra, tė themi, jo domosdoshmėrisht avangardė) edhe zėdhėnėsi i qeverisė federale, Steffen Seibert, ka nisur tė pėrdorė shėrbimin e Twitter. Krahas gjėrash tė parėndėsishme ai twitt-on edhe, pėr shembull, rreth takimeve tė Kancelares Federale Angela Merkel. Dhe pikėrisht kėtu fillon problemi me gazetarėt kyeqytetas nė Konferencėn e Shtypit Federal.

"... disa prej peshave tė rėnda tė gazetarisė nuk duan tė ndjekin mediat e reja dhe tekanjoze, kudo ku shkojnė ato.  Nė Konferencėn e Shtypit Federal tė datės 25 mars pasoi njė debat i gjallė mes zėvendėsit tė  Seiberts (...) dhe gazetarėve, rreth aktiviteteve  tė Seiberts nė Twitter. Pėr kėtė shėrbeu si shkas njė udhėtim i Kancelares Federale drejt SHBA, pėr tė cilin Seiberts kishte njoftuar me anė tė Twitter.

'(...) Mos ndoshta duhet tė hap njė llogari nė Twitter nė tė ardhmen, qė tė mund tė informohem rreth takimeve tė rėndėsishme tė Kancelares? - pyeti njė gazetar  (...).

Nė fakt, gjatė debatit thelbi ishte nė radhė tė parė, nėse gazetarėt ishin vėrtet tė dizavantazhuar, kur informacionet tanimė bėheshin tė ditura jo pėrmes kanaleve tė zakonshme, por pėrmes platformash tė tilla si Twitter ..."

[Christiane Wild: Seibert cicėrin (twitter), tė tjerėt fėrshėllejnė!; Stuttgarter Zeitung, mė 30.03.11]

Secili le tė vendosė vetė, nėse mund t'i kėrkohet apo jo njė gazetari, i cili jeton prej informacioneve, tė hapė nė duhet tė hapė njė llogari Twitter.

Por shumė mė domethėnėse ėshtė arroganca nė sfondin e pyetjes sė gazetarit. Duket sikur ėshtė njė privilegj i vetėkuptueshėm, qė gazetarėt tė shėrbehen tė parėt me informacione si gatekeeper tradicionalė qė janė. Por, qė ky fakt ėshtė rrjedhojė e njė konstelacioni, i cili nuk ekziston mė, duket se atyre nuk u bie ndėrmend....

 

 




 


"Ridiculously easy group-forming matters because the desire to be part of a group that shares, cooperates, or acts in concert is a basic human instinct that has always been constrained by transaction costs. Now that group-forming has gone from hard to ridiculously easy, we are seeing an explosion of experiments with new groups and new kinds of groups." (fq. 54)

Dhe kėto eksperimente me grupe tė reja e tė llojeve tė reja nuk duhen nėnvlerėsuar. Ato janė arsyeja pėrse Barack Obama, njė politikan pa pushtet bazė u zgjodh presidenti i parė afro-amerikan i SHBA (shih poshtė). Ato bėnė tė mundur lėvizjet e protestave nė mbarė botėn, dėshmitarė tė tė cilave jemi vetė ne: duke nisur me protestat e Twitter-it pas zgjedhjeve nė Iran (2009), nė Tunizi dhe Egjipt (2011) e deri nė tė gjithė hapėsirėn arabe. Popullsia tanimė mund tė krijojė rrjet, pa qenė tė varur domosdoshmėrisht nga organizata tradicionale. "Every Webpage is a latent community" (fq. 102). Dhe do tė pasojnė edhe shumė eksperimente tė tjera me grupe tė reja e tė llojeve tė reja...

"The increase in the power of both individuals and groups, outside traditional organizational structures, is unprecedented." (fq. 107)

"The power to coordinate otherwise dispersed groups will continue to improve; new social tools are still being invented, and however minor they may seem, any tool that improves shared awareness or group coordination can be pressed into service for political means, because the freedom to act in a group is inherently political. The progression (...) to increasingly social and real-time uses of text messaging from Beijing to Cairo shows us that we adopt those tools that amplify our capabilities, and we modify our tools to improve that amplification." (fq. 186-187)

[Tė gjitha citatet nga: Clay Shirky (2008), Here Comes Everybody. The Power of Organizing Without Organizations, Penguin]






Fushata zgjedhore e Obamės


Shembuj pėr Politikėn 2.0 dhe Qeverisjen 2.0

Shembulli mė i spikatur nga tė gjithė, sa herė qė ėshtė fjala pėr politikė, ėshtė fushata elektorale e Barack Obamės nė vitin 2008, i cili e bėri atė president (shumė thonė: presidenti i parė 2.0). Dhe nė fakt fushata ishte mbresėlėnėse (dhe shėrben qė atėherė si shembull edhe nė rrethet ekonomike). Gjatė zhvillimit tė saj u morėn tė gjithė regjistrat e Web 2.0, derisa presidenti i sapozgjedhur mbajti tė shumėnjohurėn "Victory Speech" nė Cikago mė  4 nėntor 2008, e cila tregohet nė videon e mėposhtme.




Shfrytėzim i mediave sociale, koordinuar nė mėnyrė perfekte


„Lufta-rrufe Web“ e Obamės – sikurse pėrcaktohet shpesh fushata e tij nė njė mėnyrė jo tė kėndshme – u dallua nė radhė tė parė prej faktit qė konceptimi i kėsaj fushate sipas Web 2.0 iu besua njėrit prej themeluesve tė Facebook, Chris Hughes,  atėherė 24 (!) vjeē.

Ky ishte sigurisht njė guxim i madh, t'i besoje njė djali kaq tė ri njė detyrė kaq tė rėndėsishme. Por njė guxim, i cili ia vlejti, madje mė shumė se aq, pasi fushata pėrdori me sukses gjithēka, qė ofronte Web 2.0: : rrjetet sociale, podcasting, faqet e videove, ku njė rol tė madh luajti veēanėrisht YouTube, u shfrytėzuan  aparatura tė lėvizshme, u krijua njė komunitet mė vete etj.

Shifrat janė legjendare: ekipi i Obamės kishte njė listė tė shpėrndrjes sė e-mail-eve prej 13 milionė personash. E nė kėtė listė u dėrguan mė shumė se 1 miliardė e-mail-e nė 7000 variacione. E krahas kėsaj, kishte edhe 3 milionė abonentė-sms.



 



Fakte rreth fushatės












Tė gjitha mediat Web 2.0 janė, sipas Clay Shirky nė "Here Comes Everybody" (fq. 136), "... a hybrid of tool and community".


Pėrmes aktivitetit online Obama mundi tė mobilizonte 3 milionė donatorė online, tė cilėt dhuruan 6,5 milionė herė. E gjitha kjo rezultoi nė njė shumė prej mė shumė se 500 milionė dollarėsh dhuratė, ku vlera mesatare e shumave tė dhuruara pėr njė dėrgim online ishte rreth 80 dollarė. Komentatorėt sjellin nė vėmendje, qė pikėrisht pėr kėtė arsye fushata e Obamas nuk ishte e varur as nga grupe tė fuqishme lobingu dhe as nga partia e tij, ēka i siguroi atij njė  masė pavarėsie tė panjohur kurrė mė parė.

Ai ishte pėrfaqėsuar nė 15 rrjetet sociale mė tė rėndėsishme dhe kishte atje mė shumė se 5 milionė "miq", prej tė cilave tre milionė vetėm nė rrjetin mė tė rėndėsishėm, Facebook. Ekipi i tij vendosi nė YouTube Channel pothuaj 2000 video, tė cilat u panė 80 milionė herė. Krahas kėsaj nė YouTube u vendosėn edhe 442.000 video tė Obamės, tė realizuar nga pėrdoruesit. Tė gjitha kėto aktivitete u bėnė pjesė tė rrjetit, ku MyBO – pothuaj si njė seli qendrore dixhitale – pėrbėnte qendrėn e rrjetit.

Ekipi i fushatės elektorale krijoi gjithashtu njė komunitet online tė vetin tė jashtėzakonshėm: MyBarackObama.com – quajtur ndryshe MyBO me nota simpatie. Kjo faqe interneti kishte nė pikun e vet 8,5 milionė vizitorė nė muaj. 2 milionė njerėz kishin hapur aty profilin e tyre dhe kishin shkruar 400.000 kontribute-Blog. Pėrmes komunitetit online u krijuan 35.000 grupė vullnetarėsh dhe u organizuan 200.000 evente elektorale nė botėn reale.

Kjo na bėn tė vėmendshėm rreth njė pike vendimtare. Edhe pėrdorimi mė i sofistikuar i cilėsdo teknikė nuk do tė fitonte zgjedhjet. Sigurisht, qė tė gjithė elementėt e pėrmendur ishin tė rėndėsishėm pėr suksesin e Obamės. Por vendimtar ka qenė gjithsesi fakti, qė qytetarėt e ndjenė kėtė proces si tė tyrin dhe u angazhuan (edhe nė Web me mundėsitė e reja tė Web 2.0) nė njė mėnyrė tė panjohur kurrė mė parė: Yes we Can. Ky sllogan dėshmon njė afėrsi mjaft tė madhe me atė, qė ėshtė thelbi i rrejtit nė bashkėkrijim. Kjo kongruencė pėrmbajtėsore dhe koincidencė kohore e „filozofive“ mund tė ketė qenė njė variabėl vendimtar, pėr ta bėrė tė pėrligjur fitoren e Obamės (fillimisht tė konsideruar gjithēka tjetėr pėrveēse tė mundshme).




Mėsimet e nxjerra nga fushata e Obamės pėr Politikėn 2.0






"The ideal democratic process is participatory and the Web 2.0 phenomenon is about democratizing digital technology."

[Jennifer Granick: Saving Democracy With Web 2.0, Wired]







Ē'do tė thotė kjo pėr politikėn 2.0? Si shpjegohet kontrasti mes aktivistėve, qė kemi patur mundėsi tė vėzhgojmė gjatė fushatės elektorale tė Obamės, nga njėra anė, dhe tė rėnies pjesėrisht dramatike tė pjesėmarrjes nė zgjedhje dhe rrethanave tė tilla sikurse ėshtė mėrzitja nga politika, prej tė cilės vuajnė njė sėrė demokracish? Kjo ka tė bėjė ndoshta me faktin, qė nė demokracitė moderne deri mė tani ka qenė tejet e vėshtirė, deri edhe e pamundur pėr qytetarin si individ, qė tė gjejė vesh pėr zėrin e tij. Atėherė, kur ai nuk do ta pranojė kėtė, refuzon votėn e tij ditėn e zgjedhjes njė herė nė katėr apo pesė vjet.

Tani Web 2.0 ka krijuar mundėsinė pėr tu pėrzierė shumė mė lehtė, pėr tė kontribuuar dhe pėr t'i vėnė gjėrat nė lėvizje. Dhe gjithė sa duhet pėr kėtė ėshtė njė lidhje me internetin. Cilat janė pasojat e kėtyre rrethanave tė reja? Nėse nisemi nga shembulli ynė – fushata zgjedhore e Obamės – atėherė marrim konfirmimin, se masmediat tradicionale po humbasin rėndėsi nė procesin politik. Kjo bėhet veēanėrisht e qartė, nėse krahasohen fushata elektorale e Obamės me atė tė presidentėve tė mėparshėm, si pėr shembull John F. Kennedy. Nė kohėn e kėtij tė fundit, gjatė fushatės kundėr Richard Nixon 1960, ishte televizioni ai, qė kishte para sė gjithash njė rol tė spikatur e vendimtar pėr zgjedhjet – nė informimin e njėanshėm nga kadidatėt tek qytetarėt.

Nė ndryshim nga kjo, masmediat nė fushatėn elektorale tė Obamės kanė luajtur vetėm njė rol anėsor. Mediat sociale i mundėsuan ta pėrēonte mesazhin e tij nė njė mėnyrė krejt tjetėr, mė direkte dhe tė vėrtetė. Pėrveē kėsaj – dhe ky ėshtė njė dallim tjetėr i madh – prej rrugės njėkalimshme nga kandidati tek qytetarėt, u bė njė rrugė me dy kalime, plotėsuar pėrmes njė komunikimi intensiv mes vetė qytetarėve.

Njė pasojė tjetėr e kushteve tė reja qėndron nė faktin, se – thėnė shkurt – me mė pak para mund tė arrihen mė shumė qytetarė. Kėshtu sipas raporteve tė ndryshme Obama duhet tė ketė shpenzuar mė pak se 8 milionė dollarė pėr aktivitetet e tij online, ku fushata televizive qė zhvillohej paralelisht me tė duhet tė kėtė gllabėruar shifrėn e frikshme prej 236 milionė dollarėsh.

Web 2.0 ėshtė, pra, sikurse thonė amerikanėt, njė medium low-cost but high-reach, duke qenė kėshtu ideal pėr fushata tė ndryshme dhe pėrmes kėsaj cilėsie tė veēantė duhet t'u mundėsojė shumė mė tepėr grupimeve se deri mė tani tė zhvillojnė fushata tė kėtij lloji. Ēka e bėn kėtė mundėsi edhe mė atraktive, pasi nė Web ndeshen qarqe personash potencialisht tejet aktivė. Prej kėtej mund tė rezultojnė edhe platforma tė lėvizjes qytetare nė kuptimin mė tė gjerė tė fjalės, qė do ta bėnin mė tė larmishme skenėn politike dhe sigurisht do tė nxisnin dhe zhvillonin mė tej nė masė tė konsiderueshme angazhimin qytetar – njė aspekt ky i rėndėsishėm edhe pėr edukimin politik.

Konkluzioni: Pėrvoja nga fushata e Obamės inkurajon tė mendojmė, se nė kushtet e reja tė Web 2.0 demokracia e pjesėmarrjes me qytetarė aktivė nė proceset politike nuk duhet tė mbetet utopi. Autorėt e "Throwing Sheep in the Boardroom" e mbyllin kapitullin e tyre rreth "Democracy 2.0: friends in low places" me vlerėsimin e mėposhtėm:

"Given the power of Web 2.0 - socially, commercially and organizationally - there can be no doubt that it will, inevitably, produce an e-ruptive impact on our political institutions. And if the values of democracy prevail, we can be reassured that it will bring about a better world."

[Matthew Fraser / Soumitra Dutta (2009), Throwing Sheep in the Boardroom. How Online Social Networking Will Transform Your Life, Work and World, Chichester, fq. 276]




Qeverisja 2.0 nė praktikė



Memorandum:
"Transparency and Open Government"




Objektivat




Afatet




Brainstoming online




Diskutim online



Mė pak i njohur, por assesi mė pak interesant, ėshtė fakti qė administrata e Obamės ėshtė pėrpjekur, qė parimet e fushatės elektorale t'i bėjė tė frutshme edhe pėr punėn e qeverisė. Kjo i bėn SHBA rastin mė tė pėrparuar tė aplikimit tė qeverisjes 2.0. Pėr kėtė arsye tani dėshirojmė tė trajtojmė aspektin se si Obama, qė prej marrjes sė detyrės si president mė 20.01.2009, ėshtė pėrpjekur tė projektojė pėrvojėn e tij aq pozitive me  politikėn 2.0 nė ushtrimin e postit presidencial dhe politikėn 2.0 ta shndėrrojė nė qeverisje 2.0.

Se sa i rėndėsishėm ishte kalimi i instrumentave tė pėrdorura gjatė fushatės elektorale nė punėn qeverisėse, e tregon qartė fakti, se ai qė prej ditės sė parė pas marrjes sė detyrės publikoi njė memorandum me titullin „Transparencė dhe qeverisje e hapur“ adresuar drejtuesve tė administratės sė tij, nė tė cilin formulonte tre objektiva qendrore lidhur me konceptin e tij tė qeverisjes 2.0 si dhe hapat qė duheshin ndjekur drejt atyre objektivave. Objektivat ishin si mė poshtė:

(1)
) Qeverisja transparente, e cila duhet tė mbėshtetej nė informacione pėrmbledhėse pėr qytetarėt. (2) Qeverisje me njė pjesėmarrje tė gjerė tė qytetarėve, ēka do tė pėrmirėsonte nė mėnyrė rrėnjėsore efektivitetin dhe cilėsinė e vendimmarrjes. (3) Qeverisje nė bazė tė bashkėpunimit intensiv mes ministrive si dhe mes ministrive dhe shoqėrisė civile nė kuptimin mė tė gjerė tė fjalės (shoqata, OJQ, ekonomi etj.).

Propozimet pėr realizimin e tyre duhet tė pėrpunohen nga Chief Technology Officer (CTO), i cili duhej tė emėrohej rishtas, nė bashkėpunim me departamentet e tjera. Gjatė kėtij procesi qytetarėt duhet tė jenė sa mė shumė pjesė aktive duke pėrdorur  Web 2.0-Tools. Planifikimi i afateve pėr arritjen e objektivave parashikonte fillimisht njė fazė njė-javore si Brainstorming (fund-maji  2009), dhe nė mbyllje njė fazė diskutimi, qė do tė vijohej mė pas nga formulimi i propozimeve.

Gjatė fazės sė Brainstorming-online nė faqen "Open Government Dialogue" u diskutua rreth pyetjes, se si mund tė pėrforcohet demokracia dhe tė pėrmirėsohet eficenca e punės sė qeverisė me mė shumė transparencė, pjesėmarrje dhe bashkėpunim. Pėr tė krijuar njė pėrshtypje rreth cilėsisė sė kontributeve ia vlen tė vizitosh kėtė faqe pėr tė parė shembullin e njėrit apo tjetrit postim.

Nė fillim tė muajit korrik njė postim nė Office of Science and Technology Policy Blog (OSTP) hapi etapėn e dytė, fazėn e diskutimeve. Nė plan tė parė qėndrojnė pėrpjekjet pėr tė precizuar dhe konkretizuar idetė e grumbulluara nė fazėn e parė: "Now tell us your detailed suggestions". Edhe kjo fazė karakterizohej prej angazhimit tė instrumentave tė Web 2.0 tė njė niveli tė lartė. Nė kėtė mėnyrė pjesėmarrėsve nė debatin online do t'u bėhej e mundur tė shihnin kontributet ekzistuese nė kontekst si dhe tė shtonin kontributet  dhe komentet e veta apo tė bėnin Ratings (njė shembull mund ta gjeni kėtu).



Propozimet agregohen


Nė dimensionin e pėrmbajtjes u procedua nė mėnyrė tė tillė, qė autorėt e Blog-ut OSTP, qė udhėhiqte gjithė procesin, bėnin njė pėrmbledhje tė kontributeve tė panumėrta nga faza e Brainstorming nė tre apo katėr blog-e tė pėrgjithshme pėr tė patur kėshtu njė strukturė fillestare tė diskutimit. Nė fazėn e tretė e tė fundit, atė tė pėrpunimit dhe formulimit tė propozimeve konkrete pėr realizimin e Open Government Initiative, kėto propozime agregoheshin sėrish me Software tė rafinuar.



Open Government Directive




Shembull pėr transparencė: Recovery.gov


Nė datėn 8 dhjetor 2009 u shpall Open Government Directive. Paralelisht me kėtė proces nisėn edhe shumė projekte tė tjera, "ushering in a new era of open and accountable government meant to bridge the gap between the American people and their government", sikurse thuhet edhe nė faqen e internetit tė Open Government Initiative. Pėrmes kėsaj faqeje qendrore mund tė pėrftosh akses nė kėto projekte. Qėllimi i tė gjitha kėtyre masave ėshtė transparenca, pjesėmarrja dhe bashkėpunimi (collaboration).

Ndėrsa  pėr shumė e shumė masa tė tjera sillet nė vėmendje faqja Recovery.gov, e cila ėshtė tipike pėr faktin se pėrdor tekologji tė reja pėr tė mundėsuar informimin e shpejtė dhe komod tė qytetarėve. Nė kėtė rast mund tė nxjerrėsh brenda pak sekondash, pėrmes njė karte interaktive, shpenzimet e qeverisė prej programit tė asistencės prej 800 miliardė dollarėsh, pas krizės financiare, pėr projekte nė tė gjithė anėt e vendit: "See where the money is going", ėshtė motoja, dhe me tė vėrtetė kėtė mund ta kontrollosh deri nė detajin mė tė vogėl – mė shumė transparencė se kaq, nuk bėhet.




Politika 2.0:
WikiLeaks




radikal transparency







 



Apo edhe mundet? Ky ėshtė tė paktėn mendimi i WikiLeaks, njė shembull krejt tjetėr e i ndryshėm pėr politikėn 2.0: Njė grup i vogėl personash, me nė krye Julian Assange, shkakton me ndihmėn e njė aplikimi Web 2.0 – nė kėtė rast tė njė Wiki – kaos nė botėn politike. Nė thelb bėhet fjalė pėr njė pėrballje tė hidhur mes WikiLeaks, nga njėra anė, dhe kryesisht SHBA, nga ana tjetėr, pėr kufijtė e transparencės. Nė njė intervistė me CNN Obama e kishte vendosur kufirin pikėrisht atje, ku mund tė viheshin nė rrezik siguria kombėtare apo ajo e qytetarėve.

Julian Assange – pėrkundrazi – ndjek parimin e  "radical transparency". Me publikimin e dokumentave tė Ministrisė sė Jashtme dhe mesazhesh sekrete (ndėr tė tjera rreth luftės nė Afganistan) WikiLeaks hedh dyshimin, nėse veprimtaritė e ndryshme sekrete tė qeverisė janė tė pėrligjura. Argumenti bazė ishte ky: zbulimi i vėrtetė i veprimtarisė sė qeverisė nuk mund dhe nuk duhet tė kontrollohet nga vetė qeveria. WikiLeaks mbėshtet, pra, zbulimin e plotė tė tė gjitha proceseve politike (ushtarake, diplomatike etj.), ndėrsa Open Government Directive e Obamės kėrkon t'i lejojė qytetarit (vetėm) tė shohė dhe tė bashkėveprojė ca mė shumė, ndaj edhe bėn publike informacione tė caktuara, tė cilat mė parė konsideroheshin pėr pėrdorim tė brendshėm e tė fshehtė administrativ.

Edhe objektivat, qė ndjekin ata tė dy, janė tė ndryshme: Ndėrsa Open Government kėrkon tė pėrmirėsojė veprimin politik dhe ta bėjė atė mė tė kuptueshėm, WikiLeaks ka pėr qėllim zbulimin e gabimeve tė shkuara tė qeverive dhe organeve tė tyre ekzekutive. Mbrojtja e informacionit, ruajtja e sekreteve apo siguria publike luajnė kėtu – nėse luajnė -njė rol krejtėsisht dytėsor (mė shumė rreth kėsaj mund tė gjeni nė njė artikull tė Chris Wohlwill nė blog-un tonė "Edukimi politik dhe Web 2.0".  Nė kėtė artikull bazohen edhe shpjegimet tona rreth WikiLeaks).

Viedoja e mėposhtme tregon pjesėn e parė (nga katėr gjithsej) tė njė dokumentari pothuaj 60-minutėsh "WikiRebels" rreth WikiLeaks, tė cilin ia vlen vėrtet ta shohėsh:




Politika 2.0 dhe Qeverisja 2.0 ėshtė ende nė hapat e parė. Pėrballjet si ato rreth WikiLeaks do tė na shoqėrojnė edhe pėr njė kohė tė gjatė, pėrpara se mundėsitė dhe kufijtė e instrumentave tė reja tė jenė eksploruar tė gjitha. Mbetet tė shpresojmė, qė shkencat politike tė bėhen pjesė e frutshme e kėtij debati, pas tėrėsia e instrumentave politiko-shkencore  do tė jetė e domosdoshme pėr tė kategorizuar shembujt e shumtė dhe pėr t'i trajtuar ata nė mėnyrė sistematike.

Hapat e parė tė administratės Obama nė drejtim tė Qeverisjes 2.0 ofrojnė materiale ilustruese interesante. Don Tapscott dhe Anthony Williams tregojnė nė librin e tyre "MacroWikinomics. Rebooting Business and the world" (Penguin 2010) edhe shembuj tė tjerė pėr politikėn nė epokėn e Web 2.0. Ata qė dėshirojnė tė thellohen nė kėtė temė, i rekomandojmė leximin e kėtij libri. Rekomandimet e tjera tė literaturės pėrkatėse rreth temės Politika 2.0 / Qeverisja 2.0 i gjeni kėtu, ndėrsa ato tė pėrgjithshmet rreth Web 2.0 kėtu...

Videoja e mėposhtme pėrmbledh aspekte tė rėndėsishme tė Politikės 2.0 nė tre minuta:




[Autorėt: Dr. Ragnar Müller / Prof. Dr. Wolfgang Schumann]
 

 

Shko lart

D@dalos Faqja hyrėse

Faqja hyrėse nė shqip

Pėrmbledhje grafike

Kontakt

1998-2011 D@dalos - Edukimi politik, Edukimi me parimet e demokracisė, Edukimi me tė drejtat e njeriut, Pedagogjia e paqes (Projekt i Pharos e.V.), Web: Agora