Kursi baze 5
Lart Kursi baze 2 Kursi baze 3 Kursi baze 4 Kursi baze 5 Karta e OKB-se

 

Financat
Paqja
Efikasiteti
Reforma e OKB-se


 

Kombet e Bashkuara

Kursi bazė 5: Para cilave probleme ndodhen Kombet e Bashkuara?

Pasi nė kursin bazė 1 u skicuan Detyrat dhe qėllimet e Kombeve tė Bashkuara, pasi kursi bazė 2 ka pasqyruar Zhvillimin e Kombeve tė Bashkuara dhe pasi nė kurset bazė 3 dhe 4 janė prezantuar instrumentet, qė vihen nė dispozicion pėr realizimin e qėllimeve – pikėrisht Organet kryesore nga njėra anė, Organet speciale dhe organizatat e posaēme nga ana tjetėr -, nė kursin bazė 5 bėhet fjalė pėr njė bilanc tė orientuar pėr nga problemi: A kanė mundur Kombet e Bashkuara tė pėrmbushin shpresat, qė fshihen pas tyre? Nė cilėt sektorė kanė mbetur pa i realizuar ato?
 
Nė sekuancat e ndryshme te kurseve bazė janė tematizuar  tashmė probleme tė veēanta: Prezantimi i historisė sė Kombeve tė Bashkuara nė Kursin bazė 2 ka treguar, qė nė pėrmbushjen e detyrės kryesore, garantimit tė paqes, ka patur herė pas here kriza tepėr tė rėnda. Gjithashtu, ėshtė treguar se Kombet e Bashkuara qė prej viteve '60 kanė qenė forumi mė i rėndėsishėm nė pėrpunimin e konfliktit Veri-Jug, por qė sukseset e arritura nė lidhje me ētensionimin e konflikteve mes vendeve tė industrializuara dhe vendeve nė zhvillim mbetėn modeste.

Nė shumė zyra njėherazi u drejtua njė kritikė e pėrmendur shpesh ndaj sistemit tė tejetdegėzuar tė Kombeve tė Bashkuara, pikėrisht mungesa e koordinimit tė aktiviteteve dhe, si pasojė e kėsaj, edhe mungesa e efikasitetit nė punė. Kjo ka qėnė njė arsye jo pak e rėndėsishme, qė SHBA, si paguesi mė i madh i kontributeve, janė pėrpjekur tė ushtrojnė herė pas here presion duke mos i paguar detyrimet e tyre, ēka bėri tė qartė mė pas edhe njė problem tjetėr tė rėndė tė Kombeve tė Bashkuara, ngushtėsinė e dukshme financiare.

Kontributet nė buxhetin e rregullt tė Kombeve tė Bashkuara (nė pėrqindje)

 

1998

2000

SHBA

25,00

25,00

Japonia

17,98

20,57

Gjermania

9,63

9,86

Franca

6,49

6,55

Italia

5,39

5,44

Britania e Madhe

5,08

5,09

Rusia

2,87

1,08

Kanadaja

2,83

2,73

Spanja

2,57

2,59

Holanda

1,62

1,63

Brazili

1,51

1,47

Australia

1,47

1,48

Suedia

1,10

1,08

Belgjika

1,10

1,10

Shtete tė tjera

15,36

14,33

Nė tėrėsi ka njė vend bosh mes objektivave dhe parimeve tė Kartės sė OKB-sė dhe realitetit politik, sikurse del qartė nga vėnia pėrballė e kėtyre dy elementeve nė tabelėn e mėposhme nga Gareis dhe Varwick. Por edhe qė t’ia ngarkosh tė gjitha kėto deficite vetėm Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nuk do t’i korrespondonte realitetit. Kombet e Bashkuara janė njė organizatė klasike ndėrkombėtare, shtetet janė anėtarėt e saj. Ashtu si ēdo organizatė tjetėr ndėrkombėtare, edhe Kombet e Bashkuara janė aq tė fuqishme sa e lejojnė anėtarėt e saj tė jetė. Vullneti pėr njė zgjidhje shumėpalėshe tė problemit nga ana e shteteve anėtare – nė veēanti nga shtetet mė tė fuqishme – vendos pėr suksesin apo dėshtimin e veprimtarisė.

Ia vlen ta analizojmė kėtė, nėse duam tė skicojmė njė pamje tė pėrshtatshme tė Kombeve tė Bashkuara. Njė pjesė e kritikės drejtuar organizatės botėrore u takon shteteve bartėse. Pėrveē kėsaj duhet trajtuar edhe njė aspekt tjetėr, i cili  gjithashtu priret tė relativizojė kritikėn e tepruar, pikėrisht shpresat e mėdha, qė ishin lidhur me Kombet e Bashkuara. Ndonjė kritikė tjetėr drejtuar Organizatės duket se rrjedh nga supozimi i gabuar, se nė rastin e Kombeve tė Bashkuara bėhet fjalė pėr njė lloj Qeverie Botėrore.

Qėllimet dhe parimet e Kartės

Realiteti politik

Barazia sovrane e tė gjitha shteteve anėtare

Ndryshime karakteristike pushteti mes shteteve dhe rajoneve

Pėrmbushja e detyrimeve tė ndėrmarra me Kartėn e OKB-sė

Refuzim i pagimit tė kontributeve dhe shėrbime sipas gjendjes sė interesave kombėtare

Detyrim pėr zgjidhjen paqėsore tė Konflikteve

Pushteti i gjithėpranishėm nė sistemin ndėrkombėtar

Ndalim i pėrgjithshėm i dhunės

E drejtė e praktikuar e disa shteteve pėr ushtrim tė njėanshėm dhune

Paqja botėrore dhe siguria ndėrkombėtare si detyrė kolektive e tė gjitha shteteve anėtare

Dominim i interesave tė shteteve tė industrializuara dhe konflikte tė harruara tė vendeve nė zhvillim

Ndalim i pėrzierjes nė ēėshtje tė brendshme tė shteteve anėtare

Globalizimi i problemeve bazė ēon detyrimisht nė erozionin e sovranitetit tė shteteve

[nga: Sven Gareis/Johannes Varwick, Kombet e Bashkuara. Detyrat, instrumentat dhe reformat; Zyra Federale Qendrore Seri shkrimesh vėll.403, Bonn 2003, F.302]

Pas njė analiz
e tė shkurtėr tė historisė sė Kombeve tė Bashkuara, Volger del nė konkluzionin: "Nėse Kombet e Bashkuara kishin dhe kanė vėshtirėsi nė garantimin e paqes dhe nė zgjidhjen e problemeve tė tjera globale, kjo nuk kishte tė bėnte dhe nuk ka tė bėjė me strukturėn e Kombeve tė Bashkuara – ato kanė treguar se janė mjaft fleksible dhe efektive -, por me mospėrputhjen e gjykimeve tė shteteve anėtare  dhe nė mungesėn e gatishmėrisė sė tyre pėr tė realizuar masat pėrkatėse politike dhe ekonomike."

[nga: Helmut Volger, Mbi historinė e Kombeve tė Bashkuara; nė: Nga politika dhe historia aktuale 42/1995, Zyra Federale Qendrore pėr edukim politik Bonn, F. 12]

Megjithatė – dhe ky ėshtė njė problem tjetėr, pėrpara tė cilit ndodhen Kombet e Bashkuara – duhet thėnė, se organizata e ka pothuaj katėrfishuar numrin e anėtarėve tė saj qė prej themelimit dhe i ka zgjeruar fushat e saj tė detyrave nė mėnyrė tė konsiderueshme, pa ndėrmarrė ndryshime thelbėsore nė
Kartė. Ajo vazhdon tė reflektojė situatėn (e veēantė) tė politikės botėrore nė mbarim tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe ka njė efekt anakronik nė rritje.

OKB-ja ėshtė shndėrruar "nga njė organizatė, e cila nė rradhė tė parė duhej tė pėrbuzė luftėn si mjet tė politikės, ... nė njė forum global, nė tė cilin diskutohen tė gjitha problemet mė tė rėndėsishme globale duke i sjellė ato nė njė pjesė tė tyren mė afėr zgjidhjes. Nė politikėn ndėrkombėtare  ka … njė konsensus tė gjerė nė lidhje me faktin, se Kombet e Bashkuara duhet tė reformohen, pasi procedurat nuk u korrespondojnė mė realiteteve tė politikės botėrore tė shek. XXI.
Nė tė njėjtėn kohė, nga Kombet e Bashkuara pretendohet gjithnjė e mė tepėr tė mbushė njė boshllėk tė rendit politik nė botėn e globalizuar dhe kjo kundėrshti mes mundėsive reale dhe pritshmėrive tė larta gjeneron njė klimė tejngarkese dhe ka pėr pasojė vlerėsimet e padrejta tė aktivitetit tė Kombeve tė Bashkuara."

[nga: Johannes Varwick
, Kombet e Bashkuara; nė: Wichard Woyke (bot.), Fjalorth mbi politikėn ndėrkombtare, Botimi i 8-tė, Zyra Federale Qendrore pėr Edukim Politik, seri shkrimesh vėll. 404, Bonn 2000, F. 496]

Fragmente tė tjera nė kuadėr tė kursit bazė 5

Natyrisht, jo tė gjitha problemet dhe projektet e reformave, tė tematizuara nė tekst, mund tė diskutohen deri nė detaje. Ne duam tė kufizohemi nė shėnimet mbi aspektet e mėposhtme tė rėndėsishme, tė cilat lidhen ngushtė me njėri-tjetrin:

bullet FINANCAT: Kriza financiare e Kombeve tė Bashkuara
 
bulletPAQJA: Kriza nė garantimin e paqes nga Kombet e Bashkuara
 
bullet EFIKASITETI: Probleme me koordinimin dhe efikasitetin e punės
 
bullet REFORMA: Projekti i reformave rrėnjėsore dhe problemet nė realizimin e tij

[Autor: Ragnar Müller]

[Kreu i faqes]

 

TematWeb 2.0 I Tė drejtat e njeriut I Modele I Demokracia I Partitė I Evropa I Globalizimi I Kombet e Bashkuara I Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e edukimit    II    Metodat

     
 

Kjo ofertė Online mbi edukimin politik u zhvillua nga agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh pėrmes mediave te reja dhe edukimit politik. Nė rast pyetjesh apo vėrejtjesh drejtohuni Ju lutem te ne.