Kronologji
Lart Gazet serė Mbrojtja e klimės Politika e klimės Kronologji Rryma e Gjirit

 


 

Qėndrueshmėria

Ngjarje tė shėnuara tė politikės ndėrkombėtare pėr mjedisin

1968

Publikohen fotografi tė tokės si njė "rruzull blu" nė gjithėsi, tė marra gjatė misionit Apollo 8.

 

Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara merret pėr herė tė parė me problematikėn mjedisore.

1970

Me Clean Air Act nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės miratohet ligji i parė i pėrgjithshėm pėr mbajtjen pastėr tė ajrit (nė vitin 1972 vijon Clean Water Act).

1971

Botohet "Kufijtė e rritjes" nga Dennis dhe Donella Meadows, i cili bėhet shkak i njė debati tė gjallė. Hartimi i kėtij raporti ishte ngarkuar nga  Club of Rome, themeluar nė vitin 1970 dhe qėllimi i tij ishte trajtimi i ēėshtjeve globale. Nė analizė lidhen me njėra-tjetrėn 5 variable: numri i popullsisė, prodhimi i industrisė, produktet ushqimore, rezerva nė lėndė tė parė dhe ndotja e mjedisit. Ajo, qė diagnostikohet, ėshtė njė pėrkeqėsim katastrofal nė reduktimin e lėndės sė parė dhe nė ndotjen e mjedisit. Krahas kėsaj, konstatohet, se njė ngritje nė zhvillimin e vendeve nė zhvillim ne nivelin e vendeve tė industrializuara do tė rėndonte sė tejmi rezistencėn ekologjike tė tokės.

1972

Zhvillohet me iniciativėn e SHBA dhe tė vendeve skandinave Konferenca mbi mjedisin njerėzor (ECO I). Ajo rekomandon ngritjen e njė programi tė OKB-sė pėr mjedisin, i cili themelohet nė 15 dhjetor nga Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara: United Nations Environment Programme (UNEP).
Shtetet e "Grupit 77", njė bashkim i vendeve nė zhvillim nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, nuk morėn pjesė (njėsoj sikurse edhe shtetet e "Bllokut tė Lindjes") nė Konferencėn ECO I, pasi ato i interpretonin kėrkesat e politikave mjedisore si njė akt "neo-kolonialist": Fillimisht ėshtė pasuruar Veriu pėrmes rritjes sė pafré nė kurriz tė Jugut duke arritur kėshtu njė nivel tė lartė mirėqenieje, dhe tani qė shtetet e industrializuara deklaronin se kishin bėrritur nė "kufijtė e mirėqenies" pengonin Jugun tė rekuperonte nivelin e zhvillimit. Nė kėtė kontėkst bėhet e qartė, se konflikti Veri-Jug  ka luajtur qė nė fillim njė rol vendimtar nė politikėn ndėrkombėtare mbi mjedisin.

1973

Kriza e parė e naftės.

1977

Konferenėa e Kombeve tė Bashkuara mbi dezertifikimin (krijimin e  shkretėtirave).

1978

Epidemia e naftės nė Bretanjė (Fran), pasi u mbyt naftėmbajtėsja Amoco Cadiz.
Katastrofa tė tjera naftėmbajtėsesh
:
1989 Bahia Paraiso (Kap Hoorn, Antarktidė) - 1000 Ton naftė
1989 Exxon Valdez (Alaska) - 41.000 Ton naftė
1992 Katina P (Mosambik) - 66.000 Ton
naftė
1992 Aegean Sea (Span
) - 81.000 Ton naftė
1993 Braer (
Ishujt Shetland) - 98.000 Ton naftė
1994 Cosma A (
nė jug tė Hongkong-ut) - 23.000 Ton naftė
1996 Sea Empress (
Wells) - 70.000 Ton naftė
1997 Nachodka (Jap
onni) - 20.000 Ton naftė
1999 Erika (Breta
njė) - 26.000 Ton naftė
2001 Jessica (San
Cristobal)
2002 Prestige (Spa
njė)
2003 MT Tasman Spriti (Pakistan)

1979

Konferenca e Parė mbi klimėn globale mbajtur nė Gjenevė: miratohet Programi i Klimės Globale. Ai pėrbėhet nga disa programe tė vecanta (WCP):
World Climate Impact Programme (WCIP)
World Climate Research Programme (WCRP)
World Climate Data Programme (WCDP)
World Climate Applications Programme (WCAP)
Zė vend kėshtu njė politikė e njėsuar mbi klimėn botėrore.

1980

Publikohet raporti "Global 2000". Nė kėtė raport drejtuar Ish-Presidentit tė SHBA Jimmy Carter analizohet aftėsia rezistuese ekologjike e tokės dhe rrjetėzimi global i madhėsive pėrcaktuese me rėndėsi ekologji.

1982

Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė miraton World Charter for Nature.

1983

Komisioni Botėror pėr Mjedisin dhe Zhvillimin (WCED) e zhvillon veprimtarinė e tij nėn kryesinė e Kryeministres norvegjeze Gro H. Brundtland. Ai duhet tė hartojė njė bilanc tė situatės sė mjedisit dhe tė verifikojė efekshmėrinė e UNEP.

1985

Zbulohet vrima e Ozonit mbi Antarktidė.

 

Konventa e Vjenės: pėrcaktohen objektivat pėr reduktimin e prodhimit dhe konsumimit tė "Ozonkiller"-it FCKW (hidrokarbure tė fluorizuara) me qėllim mbrojtjen e shtresės sė ozonit.

1986

Katastrofa e reaktorėve tė Ēernobilit.

1987

Raporti i Brundtland (Raporti i WCED) pubikohet me titullin "Our Common Future". Ai pėrmban pėrkufizimin deri mė sot pėrcaktues tė sustainable development (zhvillim i qėndrueshėm), i cili shėrben prej kohėsh si modeli i politikės ndėrkombtare tė mjedisit: "Sustainable development is development that meets the needs of the present without compromising the ability of future generations to meet their own needs." Pėr efekt tė raportit, Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara vendos tė organizojė njė Konferencė mbi mjedisin dhe zhvillimin (UNED) (shih 1992, konferenca e Rios).
Komisioni konstaton nė raportin e tij, se vetėm ndihma ekologjike pėr zhvillim nuk mjafton pėr tė zgjidhur problemet qė lindnin. Ishte e domosdoshme tė ndryshohej stili sh
katėrrimtar i jetesės nė vendet industriale tė veriut, pėr shembull duke reduktuar konsumin pėr person tė energjisė, ujit, mineraleve dhe sipėrfaqes sė tokės. Ndihma pėr zhvillimi nuk duhet pėrdorur mė pėr pėrftimin  e burimeve tė lėndės sė parė. Teknologjia ambientaliste si p.sh. kombinimet qymyr-gaz, impiantet e pastrimit apo teknika pėr pėrpunimin e  mbetjeve duhen shpėrndarė nė tė gjithė botėn.
Komisioni konstatoi mė tej, se qė prej mesit tė viteve
'80, megjithė ndihmėn pėr zhvillim ka patur njė transfertė vjetore e kapitalit neto nga jugu nė veri nė vlerėn e rreth 40 miliardė dollarė amerikanė, pjesa mė  madhe e tė cilave janė fonde qė vinė nga shfrytėzimi krejtėsisht pa kriter i pasurive natyrore. Me forcė u theksua varėsia mes mbrojtjes sė mjedisit dhe zhvillimit.

 

Miratimi i  Protokollit tė Montrealit  nė lidhje me lėndėt, qė ēojnė nė shkatėrrimin e shtresės sė ozonit. Udhėzimet e Konventės sė Vienės konkretizohen duke vendosur detyrime sasiore ne lidhje me prodhimin e elementėve FCKW dhe halogjene. Nė konferencat e mėpasme (1989 nė Helsinki, 1990 nė Londėr, 1992 nė Kopenhagen, 1995 nė Vjenė, 1997 nė Montreal, 1999 nė Pekin) kėto vendime u bėnė gjithnjė e mė tė mprehta. Ky regjim ozoni vlen si njė shembull i mirėfilltė pėr njė politikė ndėrkombėtare tė suksesshme pėr mjedisin. Por nė njė farė mėnyre duhet shtuar gjithashtu, se problemi i mbrojtjes sė shtresės sė ozonit duke e krahasuar me atė tė ndryshimit tė klimės ėshtė njė problem relativisht i thjeshtė pėr t’u trajtuar. Pak substanca janė identifikuar me siguri tė plotė si shkaktues. Nė pjesėn mė tė madhe tė tyre kėto ubstanca mund tė zėvėndėsohen relatvisht thjeshtė me substanca tė tjera.

1988

UNEP dhe WMO (World Meteorological Organization) krijuan Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC).
Ekspertėt e angazhuar nė kėtė organizatė merren me ēėshtje tė kėrkimeve shkencore nė fushėn e mjedisit dhe me vlerėsimin e pasojave, por para sė gjithash me mbledhjen dhe vlerėsimin e njohurive shkencore rreth ndryshimit tė klimės dhe pasojave pėrkatėse si dhe me pėrpunimin e strategjive politike.

 

Nė Toronto zhvillohet njė konferencė mbi klimėn. Ajo pėrbėn edhe fillesėn pėr zhvillimin e konferencave tė tjera nė Hagė, Hamburg dhe Londėr (1989).
Rezultati mė i rėndėsishėm i konferencės ėshtė apeli pėr reduktimin e emetimit tė dioksidit tė karbonit nė masėn 20% deri nė vitin 2005 dhe pėr ratifikimin e Protokollit tė Montrealit mbi Ozonin
.

1989

 Konferenca e Parė kontraktuese  nė lidhje me Protokollin e Montrealit zhvillohet nė  Helsinki .

1990

 Konferenca e Dytė kontraktuese  nė lidhje me Protokollin e Montrealit zhvillohet nė  Londėr .

 

Konferenca e Dyte mbi Klimėn Globale nė Gjenevė.
Tanimė zot
ėron njė konsensus nė shkallė tė gjerė ne lidhje me faktin, se ndryshimi i klimės shkaktohet nga gazet e ndryshme serė. Deklarohet domosdoshmėria e reduktimit tė dioksidit tė karbonit, oksideve tė azotit, metanit dhe hidrokarbureve tė fluorizuara. Megjithatė, kėrkesa e IPCC pėr tė reduktuar prodhimin e gazeve serė nė masėn 60% nuk gjeti mbėshtetje tė konsiderueshme.

 

Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara ngriti Intergovernmental Negotiating Committee for a Framework Convention on Climate Change (INC).
Ky komitet ka pėr detyrė qė deri nė Konferencėn e Rios tė hartojė njė konventė globale pėr mbrojtjen e klimės
.

1991

Ndodh katastrofa mė e rėndė e naftės nė tė gjithė historinė: nga stacionet e ngarkimit tė naftės dhe naftėmbajtėset  e shkatėrruara u derdhėn rreth 570 milionė litėr naftė  papėrpunuar.

1992

Konferenca mbi Mjedisin dhe Zhvillimin nė Rio de Janeiro (United Nations Conference on Environment and Development - UNED, "Earth Summit")
160 shtete miratojnė  Konventėn e Pėrgjithshme mbi Klimėn  tė Kombeve tė Bashkuara duke patur pėr qėllim reduktimin deri nė vitin 2000  tė emetimeve tė gazeve serė nė nivelin e vitit 1990 (Teksti i Konventės; Konventa hyn nė fuqi nė vitin 1994, pasi ishte ratifikuar nga 50 shtete; konferencat e mėpasme zhvillohen nė vitin 1995 nė Berlin, 1996 nė Gjenevė, 1997 nė Kioto, 1998 nė Buenos Aires, 1999 nė Bon, 2000 nė Hagė, 2001 nė Bon dhe Marrakesh, 2002 nė New-Delhi dhe 2003 nė Milano; 10 vjet mė vonė nga Konferenca e Rio-s zhvillohet nė vitin 2002 nė Johanesburg samiti ndėrkombtar pėr zhvillim tė qėndrueshėm).
Me Deklaratėn e Rio-s u bė i mundur pėr herė tė parė parashtrimi i i njė deklaratė tė pėrgjithshme mbi qėndrueshmėrinė si dhe u mbėshtetėn strategjitė komb
ėtare pėr zhvillim tė qėndrueshėm.
Krahas Konventės sė Pėrgjithshme mbi Klimėn u miratuan edhe dy konventa tė tjera pėr mjedisin dhe zhvillimin, pikėrisht ajo e Biodiversitetit dhe ajo pėr luftėn kundėr Dezertifikimit (= pėrhapja e shkretėtirave).
Mė tej u hartuan edhe linjat kryesore pėr mbrojtjen e Pyjeve.
Me rėndėsi vendimtare ishte edhe miratimi i Axhendės 21, njė program voluminoz veprimi pėr zhvillim tė qėndrueshėm nė shek. e XXI
 (Teksti i Axhendės 21). Kėtu trajtohen pothuaj tė gjitha aspektet qė kanė tė bėjnė me zhvillimin: Lufta kundėr varfėrisė, barazia gjinore, marrja nė konsideratė e interesave tė popujve indigjenė, pjesėmarrja e grueve shoqėrore nė procesin politik, mbrojtja e klimės, mbrojtja e specieve, mbrojtja e rezervave tė ujit tė pijshėm etj. Kapitulli 28 i kushtohet nivelit komunal: "Axhenda Lokale 21" (shih Kursin bazė 3).

 

 Konferenca kontraktuese  mbi Protokollin e Montrealit  Kopenhagen.

1993

Takimi i parė i Komisionit tė Kombeve tė Bashkuara pėr zhvillim tė qėndrueshėm (CSD)

1995

 Konferenca e Parė e Shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė Berlin me qėllim pėrcaktimin e objektivave tė detyrueshme tė reduktimit pėr vendet industriale .

 

 Konferencė kontraktuese  mbi Protokollin  e Montrealit nė  Vjenė.

1996

 Konferenca e Dytė e Shteteve kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė  Vjenė.

1997

 Gjatė Konferencės sė Tretė tė Shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė  Kioto  u miratua Protokolli i Kiotos (Teksti i Protokollit).
Ky ėshtė njė protokoll shtesė pėr dhėnien formė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn, i cili pėrcakton – dhe kjo ėshtė risia mė e rėndėsishme – objektiva tė detyrueshme  pėr reduktimin e prodhimit tė Gazeve serė si mė poshė: dioksidi i karbonit (CO2, shėrben edhe si vlerė reference), metani (CH4), Distickstoffoxid (gaz gaztor, N2O), Hidrokarbure fluori pjesėrisht tė halogjenizuara (H-FKW/HFCs), hidrokarbure tė fluorizuara (FKW/PFCs) dhe heksafluorsqufuri (SF6).
Shtetet kontraktuese merrnin pėrsipėr tė ulnin emetimet e tyre deri nė vitin 2012 nė njė vlerė mesatare prej 5,2% poshtė nivelit tė vitit 1990. Pėr vende tė veēanta nė kėtė kuadėr ka pėrcaktime tė ndrys
hme, tė cilat varen nga zhvillimi i tyre ekonomik. Pėr shtetet e BE-sė ėshtė parashikuar njė ulje e emetimeve nė vlerėn 8%, Rusia dhe Ukraina kanė marrė pėrsipėr tė mos kalojnė nivelin  vitit 1990, ndėrsa pėr Republikėn Popullore tė Kinės, Indinė dhe vendet nė zhvillim nuk janė parashikuar kufizime.
Protokolli
hyri nė fuqi nė 16 shkurt 2005, pasi e kishin ratifikuar 55 shtete, qė, marrė sė bashku, nė vitin 1990 shkaktonin mė shumė se 55% tė emetimeve tė dioksidit tė karbonit.
Disa shtete si SHBA, Australia, Kroacia dhe Principata e Monakos nuk e kanė ratifikuar Protokollin.Ndėrsa disa shtete tė OPEC kanė parashtruar rezervat e tyre dhe e kanė ratifikuar.
Nėse kėto objektiva mund tė arrihen, kjo ėshtė e diskutueshme, duke qenė se shumė prej shteteve anėtare e kanė rritur prodhimin e dioksidit tė karbonit qė prej vitit 1990.

 

Konferencė kontraktuese  mbi Protokollin e Montrealit nė Montreal.

1998

 Konferenca e Katert e Shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė Buenos Aires  vendos, tė zhvillojė njė aparat normativ tė detajuar pėr zbatimin e Protokollit tė Kiotos.

 

"Shekulli i pėrmbytjeve" nė Kinė dhe Bangladesh, Hurricane Mitch: Kėtė vit uishin 54 vende objekt pėrmbytjesh dhe 45 tė tjera objekt thatėsire. Nė vitin 1998 u shėnua temperatura mesatare mė e larta se kurrė ndonjėherė.
Vit
et '90 shėnuan njė numėr krahasimisht shumė tė lartė katastrofash mjedisore.

1999

Konferenca Kontraktuese  mbi Protokollin e Montrealit nė  Pekin.

 

Konferenca e Pestė e Shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė  Bon  konkretizoi aparatin normativ pėr zbatimin e Protokollit tė Kiotos.

2000

 Konferencėn e gjashtė tė Shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė  Hagė  u bė e mundur rėnia dakord rreth dispozitave pėr zbatimin e Protokollit tė Kiotos.

2001

U bė e nevojshme njė  Konferencė tjetėr  e shteteve kontraktuese tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn  Bon , pas tėrheqjes sė SHBA.

 

Konferenca e shtatė e Shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė  Marrakesh  miraton njė marrėveshje tė pėrgjithshme pėr zbatimin e vendimeve tė deritanishme.
Pėr objektivat e reduktimit tė vendeve tė veēanta duhen marrė nė konsideratė masa, tė cilat frenojnė (ulin) dioksidin e karbonit, pėr shembull nė administrimin e pyjeve dhe tė tokės bujqėsore. Po kėshtu mund tė vlerėsohet edhe mundėsia e projekteve tė pyllėzimit nė vendet nė zhvillim
.

2002

 Konferencėn e Tetė tė Shteteve Kontraktuese  nė  New-Delhi  shpėrthejnė konfliktet e interesave mes vendeve tė ndryshme.

 

Samiti Ndėrkombėtar pėr zhvillim tė Qėndrueshėm nė Johannesburg ("Rio+10", Internet)
Kėtu merren vendime tė shumta, si p.sh. nė lidhje me temat e ujit tė pijshėm, ndihmės pėr zhvillim dhe Protokollit tė Kiotos. Por gjithsesi nuk jepen afate kohore  dhe vendimet nuk kanė forcė detyruese  ligjore.

2003

 Konferenca e Nėntė e shteteve Kontraktuese  tė Konventės sė Pėrgjithshme pėr Klimėn nė Milano.

[Autor: Ragnar Müller]

[Kreu i faqes]

 

Temat:  Web 2.0 I Tė drejtat e njeriut I Udhėrrėfyesit I Demokracia I Partitė I Evropa I Globalizimi I Kombet e Bashkuara I Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e paqes    II    Metodat

     

Kjo ofertė online ėshtė zhvilluar nga  agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh rreth mediave tė reja dhe edukimit politik (GbR). Nė rast pyetjesh ose vėrejtjesh drejtohuni Ju lutemi te ne.