Kursi bazė 3
Lart Kursi bazė 2 Kursi bazė 3 Kursi bazė 4 Kursi bazė 5

 


 

Qėndrueshmėria



Kursi bazė 3: Si funksionon Axhenda Lokale 21?

Gjatė Konferencės sė Rios, Konferencė Botėrore rreth Mjedisit dhe Zhvillimit (1992), iu dha jetė Axhendės Lokale 21. Ajo ėshtė njė program veprimesh pėr zhvillim tė qėndrueshėm, tek i cili marrin pjesė dhe janė tė ndėrthurura me njėra-tjetrėn tė gjitha nivelet: duke nisur nga "Axhenda Globale 21" deri te projektet e shumta kudo nė botė nė kuadėr tė "Axhendės Lokale 21".

Nė kėtė fragment do tė prezantohet programi i veprimeve me karakteristikat e tij themelore. Vėmendja kryesore do t'i kushtohet ēėshtjes se cila ėshtė pamja e jashtme e njė axhende Lokale 21 dhe cila iniciativė e suksesshme duhet marrė nė konsideratė.


Mendo nė mėnyrė globale - vepro nė mėnyrė lokale

"Jo shumė dokumente bėhen kaq tė famshme. Axhenda 21 ... ia doli tė bėnte atė, qė shumė dokumente tė tjera do tė kishin dashur. Nė vend qė tė mbetej nė arkiv, ajo kaloi nėpėr shumė duar, mbėrriti nė shumė koka dhe ndikoi tė vepruarit nė shumė vende.

Me tė u drejtua njė apel tė gjitha qyteteve dhe komunave pėr tė nisur njė dialog me qytetarėt dhe qytetaret dhe bashkarisht tė ndėrtojnė strategji tė pėrshtatshme pėr njė zhvillim me tė ardhme.

Ideja qendrore, qė fshihet pas kėsaj: zhvillimi i qėndrueshėm duhet tė gjej
ė vend atje, ku njerėzit jetojnė, psonisin, ku hapen vende pune, ngrihen shkolla dhe planifikohen ndėrtime; pra nė qytete dhe komuna. Kėshtu lindėn vizioni dhe misioni i Axhendės Lokale 21."

[nga: Ministria Federale pėr Mjedisin, Mbrojtjene  Natyrės dhe sigurinė ndaj Reaktorėve (bot.), Axhenda Lokale 21 dhe zhvillimi i qėndrueshėm nė komunat gjermane. 10 vjet pas Rio-s: Bilanc dhe perspektiva, Berlin 2002, f. 24]



Rruga ėshtė qėllimi

Nuk ka njė proces ideal tė Axhendės Lokale 21 nė kuptimin e njė koncepti tė gatshėm, i cili vetėm sa do tė duhej tė zbatohej. Ēdo qytet dhe komunė ėshtė ndryshe dhe duhet tė gjejė rrugėn e vet nė njė proces tė gjerė diskutimesh.



Megjithatė dallohen disa elemente dhe mėnyra themelore tė tė vepruarit. Si cilėsi tipike tė njė procesi ideal pėr njė proces (ideal) tė Axhendės lokale 21 mund tė pėrmenden:
 
bulletPjesėmarrja e administratės komunale;
bulletPjesėmarrja e popullsisė, nė veēanti  e grave dhe tė rinjve, e OJQ-ve dhe ekonomisė;
bulletproces afatgjatė planifikimi dhe edukimi, i cili ndjek njė linjė integrative, d.m.th. pėrfshin aspekte ekologjike, ekonomike dhe sociale;
bulletqėllimi ėshtė njė program veprimi, me tė cilin tė jenė dakord tė gjithė pjesėmarrėsit si dhe qė tė jetė i orientuar pėr nga modeli i zhvillimit tė qėndrueshėm;
bulletkėtu bėhet fjalė pėr njė proces reciprok tė mėsuari pėr tė gjithė pjesėmarrėsit;
bulletgjen shprehje njė perceptim i ri i politikės (bashkėpunim dhe konsensus);
bulletarritja e qėllimit duhet provuar nė mėnyrė tė vazhdueshme me anė treguesish sa mė tė qartė tė mundshėm.

Njė proces i tillė nuk do tė thotė tjeshtė vijim i politikės komunale pėr mjedisin me mjete tė tjera. Nė rast suksesi kjo ėshtė shumė mė tepėr, sikurse e bėn tė qartė edhe fragmenti i mėposhtėm:

"Ndryshimet kryesore qėndrojnė nė theksimin e linjės afatgjatė dhe nė trajtimin integrativ tė tė gjitha fushave tė politikės. Natyrisht kėtu mund tė provohen si tė qėndrueshme edhe elemente tė politikės sė deritanishme komunale, edhe nėse ky objektiv nuk ėshtė ndjekur nė mėnyrė eksplicite nė tė kaluarėn.

Pjesėmarrja e popullsisė ėshtė me rėndėsi tė madhe. Qytetarėt konsiderohen si partnerė tė barabartė bisedimesh nė dialogun brenda komunės, gjė qė kėrkon njė gatishmėri tė vėrtetė pėr dialog dhe bashkėpunim nga ana e politikės dhe administratės lokale."

[nga: Eick von Ruschkowski, Axhenda Lokale 21 nė Gjermani - njė bilanc; nė: Nga politika dhe Historia bashkėkohore 31-32/2002, F. 19, Versioni online]

 

preambulėn e Axhendės 21 thuhet:

"NJerėzimi ndodhet nė njė pikė vendimtare tė historisė sė tij. Ne jemi duke pėrjetuar njė pabarazi nė rritje midis popujve, njė varfėri gjithnjė e mė tė madhe, pėrherė e me shumė uri, sėmundjė dhe analfabetizėm si dhe njė dėmtim gjithnjė e mė tė madh tė eko-sistemeve, prej tė cilave varet edhe mirėqenia jonė.

Pėrmes bashkimit tė interesave pėr mjedisin dhe zhvillimin si dhe duke i marrė ato mė tepėr nė konsideratė mund t'ia dalim mbanė tė sigurojmė plotėsimin e nevojave tona themeltare, pėrmirėsimin e standarteve tė jetesės sė tė gjithė njerėzve, njė mbrojtje edhe mė tė madhe si dhe njė administrim edhe mė tė mirė tė eko-sistemeve.

Kjo mund tė mos arrihet nga njė komb i vetėm, por nga ne tė gjtihė sė bashku po, nė njė partneritet lokal, orientuar pėr nga zhvillimi i qėndrueshėm."

[Tekstin e plotė nė disa gjuhė mund ta gjeni nė ofertėn online tė Kombeve tė Bashkuara: AXHENDA 21]

 

Kapitulli 28 i Axhendės 21 merret me rolin e komunave:

"Meqenėse shumė prej problemeve dhe zgjidhjeve tė diskutuara nė Axhendėn 21 u referohen aktiviteteve nė nivel lokal, pjesėmarrja dhe bashkėpunimi i komunave ėshtė njė faktor vendimtar nė realizimin e objektivave tė pėrmbajtura nė Axhendė.

Komunat ngrenė, administrojnė dhe mirėmbajnė infrastrukturėn ekonomike, sociale dhe ekologjike, kontrollojnė realizimin e planeve, vendosin nė lidhje me politikėn komunale dhe normat komunale pėr mjedisin e krahas kėsaj ndikojnė nė realizimin e politikės rajonale dhe kombtare pėr mjedisin. Si nivel politik dhe administrativ mė afėr qytetarėve ato luajnė njė rol vendimtar nė informimin dhe mobilizimin e opinionit publik dhe sensibilizimin e tij pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm dhe tė pajtueshėm me mjedisin. (...).

Ēdo administratė komunale duhet tė hyjė nė dialog me qytetarėt e vet, organizatat lokale dhe biznesin privat dhe tė vendosė njė 'Axhendė lokale 21'. Pėrmes konsultimit dhe krijimit tė njė konsensusi komunat do tė mėsonin nga qytetarėt e tyre si dhe nga organizatat lokale, nga organizatat civile, komunale, ato ekonomike dhe tė biznesit duke marrė kėshtu informacionet e nevojshme pėr formulimin e strategjive mė tė pėrshtatshme. Pėrmes procesit tė kėshillimit do tė mprehej ndėrgjegja e ekonomive shtėpiake tė veēanta nė lidhje me ēėshtje tė zhvillimit tė qėndrueshėm."

 

Kritikė ndaj Axhendės 21:
Vetėm njė tigėr letre?

"Koncepti gjithēka-argumentues 'Sustainable Development' ... pėrmbledh njė formulė kompromisi mes pretendimeve  (legjitime) tė vendeve tė Botės sė Tretė  pėr mė tepėr zhvillim tekniko-infrastrukturor dhe pėr mė tepėr mirėqenie dhe pretendimeve tė grupeve mbrojtėse tė natyrės, dominuar mė sė shumti nga veriu ... pėr mbrojtjen e specieve dhe mbrojtjen afatgjatė tė burimeve.

Kjo linjė konflikti, qė ka tė bėjė me konsumin e burimeve dhe barazinė sociale, ka njė zgjidhje tė thjeshtė teorike: bota e shumėindustrializuar duhet tė ulė shumė shpejt nivelin e saj tė pėrdorimit tė burimeve ndėrsa pjesa pak apo vonė e industrializuar duhet tė rrisė ritmet e veta, nė mėnyrė qė nė tėrėsi ... tė mund tė fillohet me njė kthim mbrapsht nė konsumin e burimeve.
Vėtrtetė, qė nė Konferencėn e Rio-s nuk u lidh njė marrėveshje, qė tė kishtė pėr qėllim skicimin e tė drejtave tė ardhshme nė pėrdorimin e burimeve dhe tė pėrcaktonte dispozita lehtėsuese tregtie pėr kombet me zhvillim tė dobėt ekonomik, por me axherndėn 21 u hap njė skenė e re: fillohet tė planifikohet me anė procesesh negociimi, d.m.th. mbi bazėn e njė konsensusi vullnetar, rreth njė zhvillimi mė tė qėndrueshėm (mjedisi), ku pėrmenden nė mėnyrė tė shpėrndarė elemente tė pėrmbajtjes dhe shumė propozime administrative dhe tekniko-proceduriale, por nuk ka asnjė lloj kufizimi konkret (...).

Delegacionet qeveritare tė shumė vendeve tė pranishme e nėnshkruan atė vullnetarisht, pasi nuk ishte shkruar asgjė, qė nė ndonjė mėnyrė so tė mund tė ishtė bazė padie. Organizatat jo-qeveritare pjesėmarrėse ishin tė kėnaqura, pasi pėr herė tė parė ato u njohėn dhe kishin tė drejta bashkėvendosjeje nė njė konferencė tė tillė (...).

Ēdo njohės i skenės ndėrkombtare duhet tė parashikonte, qė proklamime tė tilla ndėrkombtare tė shteteve tė dobta tė Kombeve tė Bashkuara do tė mund tė dėshtonin pa patur pasoja."

[nga: Heino Apel, Axhenda Lokale 21 dhe pjesėmarrja; nė: Edukimi jashtėshkollor 2/1999, f. 137]

Ofertė pėr angazhim qytetar

"Baza pėr njė proces sukses-premtues Axhende ėshtė njė pjesėmarrje e gjerė dhe e angazhuar e sa mė shumė aktorėve nga politika, administrata, ekonomia, sindikatat, komunitetet fetare, shoqatat, grupimet mjedisore dhe ato Veri-Jug si dhe, para sė gjithash, nga qytetarė 'jo tė organizuar'. Nė kėtė mėnyrė Axhenda 21 ėshtė njė ofertė interesante. Pikėrisht aktivizimi i angazhimit qytetar, i punės vullnetare dhe i pjesėmarrjes sė qytetarėve nė projektet mbi planifikimin e qytetit mund tė shėrbejnė si impulse tejet tė rėndėsishme pėr njė proces sipas Axhendės Lokale 21."

[nga: Klaus Hermanns, Axhenda Lokale 21. Sfida pėr politikėn komunale; : Nga Politika dhe historia bashkėkohore 10-11/2000, f. 3, Online-Version]

Fazat e Procesit tė Axhendės Lokale 21


Diagrama e mėposhtme tregon katėr fazat e njė procesi ideal axhende. E rėndėsishme ėshtė tė vihet re, qė procesi nuk pėrfundon pas fazės sė vlerėsimit. Kėtu ėshtė fjala pėr njė proces tė mėsuari, tė kėrkuari dhe diskutimi nė vazhdimėsi, gjatė tė cilit njohuritė dhe pėrvojat e pėrftuara furnizojnė ciklin tjetėr.



Ēfarė ėshtė arritur deri tani?

Fragmenti i mėposhtėm bėn njė bilanc tė situatės sė 10 vjetėve pas Rio-s nė prag tė Konferencės pasuese tė Rio-s nė vitin 2002 Johannesburg:

"
Krahasuar me masat e pėrcaktuara nga Axhenda 21 nė vitin 1992, ky bilanc ... pėr proceset mbarėbotėrore tė Axhendės Lokale 21 bie poshtė ne mėnyrė shokuese. Nuk u arrit as njė atmosferė shpėrthyese, asnjė mobilizim masash dhe asnjė objektiv i ndėrmjetėm nė njė farė mėnyre i pėrshtatshėm. Gjithsesi misioni pėr veprim i pėrcaktuar me nenin 28 tė Axhendės 21 nuk mund tė fillonte tė zbatohej si njė masė realiste. Nė momentin e miratimit Axhenda Lokale 21 nuk ishte gjė tjetėr veēse njė koncept teorik i hedhur nė letėr, nė lidhje me tė cilin nuk kishte absolutisht asnjė pėrvojė. Askush nuk mund tė parashikonte, se sa kohė do tė duhej pėr tė mbartur konceptin e qėndrueshmėrisė nė shoqėri.

Si konkluzion kėshillohet njė vėzhgim i diferencuar, i cili njeh atė qė ėshtė arritur deri tani, por qė nė tė njėjtėn kohė konstaton, qė mbetet ende shumė pėr tė bėrė. Megjithėse Axhenda Lokale 21 pėr nga rrezja e veprimit dhe suksesi renditet dukshėm shumė prapa nė krahasim me pritshmėrite fillestare, gjithsesi ajo ka gjetur ndėrkohė njė rezonancė mbarėbotėrore. Deri tani nuk ėshtė arritur ende masa kritike. Proceset e axhendės lokale 21 janė ende mė shumė tė zgjedhshme vullnetarisht se sa medetyrim, dhe nė shumė vende tema tė vėrteta konfliktuale (si p.sh. financat komunale, zhvillimi afatgjatė i qyteteve, integrimi pėrkatėsisht pėrforcimi i pakicave etj.) nuk trajtohen nė kuadėr tė proceseve tė axhendės.

Linja e zbatimit tė konceptit tė njė zhvillimi tė qėndrueshėm nė nivel komunal fsheh njė potencial tejet tė madh nė vetvete, i cili duhet tė disponohet dhe tė pėrdoret nė mėnyrėn e duhur nga komunat. Politikėn vazhdojnė ta dominojnė programe v
eprimi afatshkurtėr dhe sektoral."

[nga: Eick von Ruschkowski, Axhenda Lokale 21 nė Gjermani - njė bilanc; nė: Nga politika dhe historia bashkėkohore 31-32/2002, f. 24, Versioni online]

Informacione tė mėtejshme rreth kėsaj teme nė internet

ICLEI ėshtė shkurtimi pėr International Council for Local Environmental Initiatives. Kjo organizatė me seli nė Toronto u themelua nė vitin 1990 nga qeveritė lokale me seli qendrore nė New York.

Organizata ndjek objetktivat, qė lidhen ngushtė me Axhendėn Lokale 21: "ICLEI's mission is to build and serve a worldwide movement of local governments to achieve tangible improvements in global sustainability with special focus on environmental conditions through cumulative local actions" (Mission Statement; http://www.iclei.org/about.htm).

Oferta online e  ICLEI ofron njė sėrė shembujsh, raportesh dhe informacionesh rreth lindjes dhe stadit aktual tė zbatimit tė axhendės Lokale 21 nė tė gjtihė botėn. Informacionet mund tė gjenden mė mirė, nėse nisemi nga faqja e mėposhtme: http://www.iclei.org/ICLEI/la21.htm

... shko mė tej te Kursi bazė 4: Si mund tė mbrojmė klimėn?

[Autor: Ragnar Müller]

[Kreu i faqes]

 

Temat:  Web 2.0 I Tė drejtat e njeriut I Udhėrrėfyesit I Demokracia I Partitė I Evropa I Globalizimi I Kombet e Bashkuara I Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e paqes    II    Metodat

     

Kjo ofertė online ėshtė zhvilluar nga  agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh rreth mediave tė reja dhe edukimit politik (GbR). Nė rast pyetjesh ose vėrejtjesh drejtohuni Ju lutemi te ne.