Kursi baze 5
Lart Kursi baze 2 Kursi baze 3 Kursi baze 4 Kursi baze 5

 

Konferencat
Axhenda 21


 

Globalizimi

Kursi bazė 5: Linja zgjidhjeje - Global Governance

Nėse problemet marrin gjithnjė e mė shumė karakter global, atėherė duhet tė "globalizohet" edhe zgjidhja politike e problemit. Pėr kėtė ekzistojnė koncepte tė ndryshme deri nė ngritjen e njė shteti ndėrkombėtar. Meqenėse kjo do tė mbesė tė paktėn edhe pėr njėfarė kohe njė utopi dhe, sipas mendimit tė shumė tė tjerėve, edhe e padėshirueshme, po kėrkohen rrugė dhe mėnyra tė tjera tė reja organizimi pėr politikėn nė epokėn e globalizimit. Pėr kėtė ka lindur termi "Global Governance". Global Governance pėrcaktohet si...

bulletQeverisje dhe qeveri botėrore
bulletPolitikė e brendshme botėrore
bulletPolitikė e rendit botėror
bulletPolitikė e shek. tė 21-tė
bulletKundėrkoncepti i neoliberalizmit
bulletPėrgjigje ndaj globalizimit

Tabela e mėposhtme pėrmbledh pėrpjekje tė ndryshme pėr tė pėrkufizuar Global Governance, tė cilat pėrēojnė pėrshtypjen e parė nė lidhje me dimensionet e rėndėsisė dhe drejtimin e lėvizjes sė linjave:

Global Governance ėshtė ...

„... korrigjim politik  i ekonomisė sė tregut tė globalizuar nė kuptimin … e njė lidhjeje tė sistemit ekonomik nė objektiva shoqėrorė mė gjithėpėrfshirėse…“
[Holger Mürle]

„... bashkėveprimi i aktorėve shtetėrorė dhe jo-shtetėrorė nga niveli lokal deri nė atė global ...”
[Dirk Messner / Franz Nuscheler]

„... jo vetėm njė koncept jo-politik, por njė projekt pėr riorganizimin e politikės nė tė gjitha planet e veprimit… Global Governance do tė thotė, tė shmangėsh dorėheqjen kėrcėnuese tė politikės nga tė ushtruarit e veprimit tė saj nė favor tė disa logjikave anonime tė sistemit si dhe tė mėnjanosh krijimin e njė ‚bote tė pa-shtet‘ ...“
[Dirk Messner / Franz Nuscheler]

„... Kėrkohen premisa zgjidhjesh, qė nuk vėnė nė diskutim avantazhet ekonomike dhe politike tė globalizimit dhe qė janė tė prirura pėr tė kapėrcyer apo zbutur padrejtėsitė ose rreziqet qė kanė lindur.. Kjo detyrė ndėrkohė pėrcaktohet me termin Global Governance ...“
[Deutscher Bundestag]

„... njė sistem kompleks disanivelesh i  qeverisjes pėrtej shtetit kombėtar...“
[Ulrich Menzel]

„... pėrpjekje pėr zgjidhjen e problemeve globale ...“
[Dirk Messner / Franz Nuscheler]

„... e kundėrta e rregulloreve, qė kanė pėr pėrmbajtje njė liberalizim dhe globalizim tė mėtejshėm tė tregjeve...“
[Holger Mürle]

„...  njė koncept i lindur nga deficitet nė normatizim tė politikės botėrore, me anė tė tė cilit duhet tė pėrforcohet transparenca e institucioneve ndėrkombėtare pėrmes pėrfshirjes sė aktorėve joshtetėrorė...”
[Klaus Müller]

„Kapitalizmi ėshtė njė tigėr i fuqishėm dhe i fortė, i cili mund tė ngacmohet dhe nxitet pėr tė gjallėruar ekonominė – duke presupozuar, qė forcat e tij zbuten nėpėrmjet institucioneve qytetare dhe politike. Globalizimi e ka liruar kėtė tigėr nga kafazi, duke ia ekspozuar njė kapitalizmi "tė egėr", i cili nė mėnyrė tė ngjashme me njė tigėr i ka rifituar sėrish tė gjitha instiktet e tij grabitqare dhe gllabėruese“ [Benjamin R. Barber].

Qėllimi i Global Governance ėshtė rizbutja e „tigrit“ tė liruar nga globalizimi.

Global Governance si pėrgjigje ndaj problemeve globale

Shpėrndarja e padrejtė e fitimeve, pezullimi i tatimeve pėrmes qendrave offshore, krizat ndėrkombėtare si pasojė e lėvizjeve tė paimagjinueshme spekulative tė kapitalit, konkurrenca lokale shkatėrrimtare pėr shkak tė potencialit kėrcėnues tė sipėrmarrjeve multinacionale si dhe probleme tė tjera pasojė tė globalizimit (ekonomik) mund tė trajtohen nė mėnyrė tė pėrshtatshme vetėm nė kuadrin global, ku aktorėt duhet tė bashkėpunojnė nė tė gjitha nivelet. E njėjta gjė vlen edhe pėr problemet globale te efektit serrė mbi migrimin dhe kriminalitetin ndėrkombėtar deri pėrhapjen e armėve atomike, biologjike dhe kimike.

Pėr tė gjitha kėto, por edhe pėr probleme tė tjeraė shteti kombėtar ėshtė shumė i vogėl. Nė kėtė kuadėr u realizua „zbutja e parė dhe e suksesshme e kapitalizmit“. Tanimė kufijtė e tij, pėrmes tė cilėve ai pėrkufizohet nė mėnyrė standarte, janė nė njė raport disporporcioni me ēkufizimin pėrmes globalizimit: Shteti kombėtar po gėrryhet, funksione tė rėndėsishme sht
etėrore, siē ėshtė p.sh. garantimi i sigurisė sė qytetarėve tė tij nė epokėn e armėve tė asgjėsimit nė masė, ai nuk mundet mė t’i realizojė i vetėm.

Arkitektura e Global Governance

Vakuumin e lindur, mangėsitė nė normatim Global Governance kėrkon t'i mbushė pėrmes bashkėpunimit ndėrkombėtar – dhe kėtu shteti kombėtar mbetet njė nivel tepėr i rėndėsishėm normatimi – por edhe pėrmes formave tė reja politike, veēanėrisht pėrmes pėrfshirjes sė shoqėrisė civile (globale) dhe pėrforcimit tė organizatave ndėrkombėtare.
Grafiku i mėposhtėm bėn tė qartė arkitekturėn pėrkatėse:

Global Governance mes utopisė dhe domosdoshmėrisė

„Global Governance nuk ėshtė njė projekt romantik pėr njė ‚botė tė vetme‘ tė shėndetshme, por njė pėrgjigje realiste ndaj sfidave tė globalizimit “, kėshtu argumenton Franz Nuscheler. Konceptet e Global Governance pėrpiqen tė gjejnė linja zgjidhjesh pėr problemet ndėrkombėtare. Domosdoshmėria e rrugėve tė reja nė zgjidhjen e problemeve ėshtė pothuaj diēka e padiskutueshme, megjithatė arkitektėt e Global Governance e shohin veten shpesh objekt tė qortimit, se projektet e tyre janė utopike.

Si duhet tė funksionojė bashkėpunimi global nė mėnyrė efektive, nėse Shtetet e Bashkuara, si pushtet hegjemonial, tė kėrkojnė gjithnjė e mė tepėr tė ecin vetėm, p.sh. duke dalė nga Protokolli i Kyotos, ēka do tė thotė njė goditje e rėndė pėr pėrpjekjet nė ndėrtimin e njė mbrojtjeje tė klimės? E kush duhet ta koordinojė bashkėpunimin e shteteve, sipėrmarrjeve?

Po edhe nėse do tė mund tė koordinohej njė bashkėpunim efektiv: pėrmes kujt legjitimohen vendimet? Global Governance duhet tė jetė nė tė njėjtėn kohė efektive dhe demokratike. Tė dyja kėto kėrkesa bazė ndėrtojnė njė raport tė tendosur me njėra tjetrėn.

Modelin mė tė pėrparuar tė bashkėpunimit mes shteteve dhe shoqėrive e shohim te Bashkimi Evropian (BE), i cili mund tė vlejė eshe si laborator pėr Global Governance. Nė kuadėr tė BE-sė mund tė shihet mjaft qartė dilema e tematizuar mes eficiences dhe demokracisė, ku duhet mbajtur vazhdimisht parasysh, qė ngjashmėria mes shteteve evropiane ėshtė natyrisht shumė mė e madhe se sa ėshtė standarti botėror.


Propozime pėr thellime n
ė tematikė

1. BE si laborator pėr Global Governance - informacione tė hollėsishme mbi BE-nė ofron serveri mbi Evropėn (www.europa.eu.int) si dhe njė kompleks tematik mė vete nė D@dalos [... mbi kompleksin tematik Bashkimi Evropian]

2. Kombet e Bashkuara (UN) si premisė pėr qeverisjen e botės - Informacione tė hollėsishme ofron faqja online e Kombeve tė Bashkuara (www.un.org) si dhe nje kompleks tematik mė vete nė D@dalos [... mbi kompleksin tematik Kombet e Bashkuara]

3. Konferencat botėrore tė viteve '90 si shembull pėr Global Governance [... mė tepėr]

4. Axhenda 21 si shembull parade pėr Global Governance [... mė tepėr]

[Autor: Ragnar Müller]

[Kreu i faqes]

 

TematWeb 2.0 I Tė drejtat e njeriut I ModeleDemokracia I Partitė I Evropa I Globalizimi I Kombet e Bashkuara I Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e edukimit    II    Metodat

     
 

Kjo ofertė Online mbi edukimin politik u zhvillua nga agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh pėrmes mediave te reja dhe edukimit politik. Nė rast pyetjesh apo vėrejtjesh drejtohuni Ju lutem te ne.