Kursi baze 4
Lart Kursi baze 2 Kursi baze 3 Kursi baze 4 Kursi baze 5

 

ATTAC


 

Globalizimi

Kursi bazė 4: Problemet pasojė e globalizimit

Globalizimi na prek tė gjithėve nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė. Qartėsimi i kėtij aspekti dhe i rėndėsisė madhore tė kėsaj problematike ėshtė qėllimi i kėtij kursi bazė. Kėtu luan njė rol qendror vlerėsimi objektiv i mundėsive dhe rreziqeve, vlerėsim ky i distancuar nga tė gjitha djallėzimet apo himnet e zakonshme tė adhurimit.

„Dinamika e globalizimit ecėn pėrpara pėrmes forcash ekonomike por pasojat e tij mė vepruese ndihen nė fushėn  e politikės“ (Klaus Müller).

Edhe nė kuadėr tė problemeve pasojė tė globalizimit nė debatin publik operohet me fjalė kyēe, tė cilat duhen analizuar mė tej. Njė pėrzgjedhje tė kėtyre fjalėve, e cila mund tė plotėsohet pa problem sipas situatės, prezanton edhe grafiku i mėposhtėm. Pikėnisje tė kėtij fragmenti do tė ishin raporte gazetash ose tekste marrė nga interneti, me tė cilat ndeshemi pothuaj pėrditė.

Njė aspekt i rėndėsishėm nė lidhjė me sfondin informativ tė fjalėve kyēe prezantohet edhe nė Kursin baze 2 lidhur me dimensionet e globalizimit, ku edhe pyetet, se cilat aspekte tė dimensioneve tė ndryshme i pėrkasin globalizimit (fushėprerjet) dhe cilat jo.  Kėtu duhet pyetur nė mėnyrė analoge, se pėr cilat aspekte tė pjesshme tė problemeve tė pėrmendura duhet bėrė pėrgjegjės globalizimi si dhe pėr cilat aspekte janė pėrcaktuese shkaqe tė tjera.

Kėshtu, pėr fushėn e politikės sociale  ka analiza tė shumta tė diferencuara, tė cilat vėnė nė qendėr tė tyre zinxhirin kazual strikt "Globalizimi > konkurrenca lokale > Dumping social" si dhe pėrpiqen tė qartėsojnė, se deri ne ē’masė mund tė kufizohet faktikisht hapėsira e veprimit tė shteteve kombėtare ne aspektin e politikės sociale nga proceset e globalizimit.

Shpjegime nė lidhje me problemet pasojė

Nė njė artikull tė Daniel Bell nė vitet '80 fjalia e shumėcituar, se shtetet kombėtare janė shumė tė mėdha pėr problemet e vogla dhe shumė tė vogla pėr problemet e mėdha, zhvlerėsohet. Probleme globale si p.sh. ai i efektit serrė janė po aq tė pamundura pėr t’u zgjidhur sa edhe problemet lokale nė sistemin arsimor.

Pasoja: Shteti kombėtar gėrryhet. Ai nuk zhduket apo bėhet i tepėrt, sikurse sugjerojnė shumė komente, ai gėrryhet. Nivele tė tjera tė zgjidhjes sė problemeve si nėn ashtu edhe sipėr rrafshit kombėtar dalin nė skenė. Kufijtė dikur tė ngurtė tė territorit, pushtetit dhe popullit tė njė shteti tashmė janė mė poroze. Pas ligjėratės mbi „Erozionin e shtetit kombėtar“ nuk qėndron as me pak e as mė shumė se kaq, proces ky qė nė Evropen e BE-sė ka ecur shumė pėrpara. Kėtu shtetet ia kanė dhėnė kompetencat e tyre qendrore, deri nė njėsimin e monedhės, njė organizate tjetėr tė re mbikombėtare.

Tė gjtha kėto fenomene nuk janė tė reja – qė prej viteve 70-tė diskutohet rreth tyre nėn termin e n
dėrvarėsisė -, por proceset jane pėrshpejtuar dhe kanė arritur pėrmasa tė reja si nga pikėpamja cilėsore ashtu edhe nga ajo sasiore. Kėtu ėshtė edhe risia e globalizimit.

Kjo vlen nė tė njėjtėn masė edhe pėr aspektet e tjera pėrmendur nė grafik. Shkatėrrimi i mjedisit si dhe shpėrndarja e padrejtė kanė ekzistuar qė pėrpara se tė flitej pėr globalizimin. Kėtė nxjerr nė pah me forcė edhe lėvizja e konsiderueshme e kritikėve te globalizimit
(shih faqen me vete mbi "ATTAC"). Nga ana tjetėr globalizimi krijon premisat, qė problemet globale tė pėrballohen nė mėnyrė tė pėrshtatshme, pikėrisht nė nivel global.

Ulja e shėrbimeve sociale dhe pėr pasojė edhe e shpenzimeve dytėsore tė pagės me qėllim rritjen e aftėsisė konkurruese nė kuadėr tė konkurrencės globale kėrkohet nga ekonomia si domosdoshmėri, ndėrsa sindikatat paralajmėrojnė pėr rrezikun nga „Dumping social“.

Eshtė e padiskutueshme, se punėtorėt nė Indi fitojnė mė pak se ata nė Evropė dhe qė kjo do tė mbetet kėshtu
pėr njė farė kohe. Kjo pėrbėn pėr sipėrmarrjet njė potencial tė konsiderueshėm kėrcėnimi: ato mund tė kėrcėnojnė me largimin nė „vende me pagė tė ulėt“. Por edhe kjo varėsi, nė dukje e qartė, nuk i bėn dot ballė njė analize mė tė saktė.  Vendimet lokale nuk merren nė bazė tė kostove tė pagave. Faktorė tė tjerė, si p.sh. niveli i arsimimit apo prezenca nė treg, luajnė njė rol po aq tė rėndėsishėm.

Globalizimi nuk do tė thotė, se gjithēka mund tė rregullohet dhe zgjidhet pa problem.
Por globalizimi mund tė instrumentalizohet si argument apo si shtrat pėr kėrcėnime largimi
.

... shko me tej te kursi baze 5: premisa zgjidhjesh

[Autor: Ragnar Müller]

[Kreu i faqes]

 

TematWeb 2.0 I Tė drejtat e njeriut I ModeleDemokracia I Partitė I Evropa I Globalizimi I Kombet e Bashkuara I Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e edukimit    II    Metodat

     
 

Kjo ofertė Online mbi edukimin politik u zhvillua nga agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh pėrmes mediave te reja dhe edukimit politik. Nė rast pyetjesh apo vėrejtjesh drejtohuni Ju lutem te ne.