[Kreu i faqes]

Nocioni Iluminizėm pėrshkruan lėvizjen shpirtėrore tė intelegjencisė evropiane tė shek. XIII. Karakteristike pėr tė ėshtė besimi tek arsyeja si burimi vendimtar i njohjes, si parimi kryesor i veprimit njerėzor dhe kriter i tė gjitha vlerave. Nė shkrimin e tij nė vitin 1784 me titull "Ē'ėshtė iluminizmi?" Kanti e pėrkufizoi iluminizmin si "dalje tė njeriut nga mituria e tij e vetėshkaktuar ". Iluministėt e konsideronin mendimin e arsyeshėm dhe veprimin e ndikuar nga arsyeja si garant pėr pėrparimin e vazhdueshėm tė njerėzimit, duke zotėruar forcat natyrore dhe duke zhvilluar njė rend tė drejtė social. Prapaskena social-historike e iluminizmit ėshtė rritja ekonomike dhe sociale e borgjezisė, synimet pėr emancipim tė sė cilės fituan impulse tė rėndėsishme nga iluminizmi. Iluminizmi ishte hapja shpirtėrore e rrugės sė Revolucionit Francez. Rrėnjėt historiko-ideologjike tė iluminizmit gjenden te humanizmi, nė reformacioni dhe sistemet racionaliste filozofike tė shek. XVI dhe XVII (Spinoza, Dekarti).
Iluminizmi ishte dukuri gjithevropiane dhe arriti deri nė Amerikėn e Jugut. Gjurmėt tij tė para u shėnuan nė Holandė dhe Angli, ku filozofėt dhe mesuesit e tė drejtės shtetėrore si H. Grocius, T. Hobs dhe Xh. Lok zhvilluan idenė e tė drejtės natyrore tė lindur tė njeriut (shih kompleksin tematik Tė drejtat e njeriut: Tema shtjelluese E drejta natyrore), besimit natyror, tė marrėveshjes shoqėrore dhe tė tė drejtave tė lindura tė njeriut. Nė kėtė mėnyrė, ata e vunė nė pikėpyetje qėndrimin e mbretėrisė "nė mėshirė tė zotit" dhe kėrkesėn e kishave pėr marrjen e pozitės sė instancės vendimtare nė ēėshtjet e moralit, shkencės, literaturės, artit dhe edukimit. Ndikimin mė tė madh intelektual, shoqėror dhe politik, iluminizmi e pati nė Francė. Pėrfaqėsuesit e tij mė tė rėndėsishėm ishin Volteri, Monteskie, Ruso, Didero, Holbah, d'Lembert. Nė fushėn e teorisė sė shtetit dhe shoqėrisė, duke u nisur nga paraardhėsit anglezė, Monteskie zhvilloi teorinė e ndarjes sė pushtetit nė ekzekutiv, ligjvėnie dhe drejtėsi. Edhe Volteri u bazua nė idealin e monarkėve iluministė dhe kėrkoi tė drejta politike vetėm pėr tė pronėsuarit. Ndryshe nga ata, Rusoja pėrkrahu idenė e sovranitetit tė popullit dhe tė barazisė sė tė gjithė qytetarėve. Nga kjo rrodhi edhe kėrkesa e tij pėr republikė. Pikėpamjet shtetėrore dhe ato pėr tė drejtat qytetare nė iluminizmin francez dhe kėrkesa pėr tė drejta tė njeriut, fillimisht ushtruan njė ndikim tė madh tek udhėheqėsit amerikanė tė lėvizjes sė pavarėsisė (T. Xheferson, T. Pein). Ato gjetėn pėrdorim nė deklaratėn e pavarėsisė sė kolonive amerikano-veriore, nė "Virginia Bill of Rights" dhe nė kushtetutėn amerikane. Prej andej ndikuan mė tej nė Revolucionin Francez (shih kompleksin tematik Tė drejtat e njeriut: Dokumente).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Checks and Balances

(angl., "pengesa dhe barazpeshime"): Parimi nė tė cilin bazohet sidomos kushtetuta e demokracisė presidenciale e SHBA-sė, sipas sė cilit, brenda sistemit tė ndarjes sė pushtetit, pushteti i pjesshėm shtetėror duhet tė jetė pėrafėrsisht njėsoj i fortė, pra i barazpeshueshėm, nė mėnyrė qė tė mėnjanohen gjatė ushtrimit tė pushtetit pengesat, kufizimet e ndėrsjella dhe keqpėrdorimi i pushtetit.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Ekzekutiv

(nga lat. executio = zbatim, pėrmbarim): Pjesė e pushtetit, e formuar dhe e zbatuar nga qeveria dhe administrata. Quhet ekzekutiv apo pushtet ekzekutiv pėr arsye se nė shtetin e bazuar nė parimin e ndarjes sė pushtetit ka pėr detyrė tė zbatoj ose mė saktė tė pėrmbarojė vendimet themelore politike tė legjislativit (tė pushtetit "ligjvėnės"). Qevria ka pėr detyrė tė marrė vendime politike dhe tė udhėheqė shtetin nė kuadrin e kushtetutės dhe nė bazė tė ligjeve; funksioni i administratės ėshtė zbatimi i kėtyre vendimeve nė realitetin
politik.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Federalizėm

(lat. foedus, "lidhje, bashkim"): Bashkimi i disa shteteve nėn njė qeveri tė pėrbashkėt, ku pjesėtarėve tė saj iu mundėsohet vetėqeverisja nė njė masė tė madhe. Nė kėtė aspekt bėhet dallimi mes lidhjes sė shteteve dhe shtetit federal. Pikė e pėrbashkėt e tė gjitha ideve federative ėshtė parimi, sipas tė cilit mundėsohet ruajtja e pavarėsisė sė ēdo anėtari dhe qė nė tė njėjtėn kohė i detyron anėtarėt pėr kontribut nė tė mirė nė mirėqenien e pėrgjithshme. (...) Teorikisht, federalizmi u themelua nė Francė nga Monteskie dhe Prudhoni.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Marrėveshje shoqėrore

Marrėveshja e anėtarėve tė njė shoqėrie rreth bashkėjetesės sė tyre; Arsyetim dhe argumentim teorik i shtetit dhe shoqėrisė qė gjendet veēanėrisht nė teorinė e sė drejtės natyrore (Augustini, Thoma Akuini). Nxitja e shkueshmėrisė sė natyrės njerėzore na ēon te njėsia shtetėrore dhe konsensusi i anėtarėve tė shoqėrisė pėr ruajtjen e rendit pėrkatės organizativ. Hobs, nė veprėn e tij "Leviathan", tė bazuar nė kėndvėshtrimin e tij, sipas tė cilit, natyra e njeriut ėshtė e bazuar nė shkatėrrimin e ndėrsjellė, ka marrė parasysh vetėm njė anė, atė tė nėnshtrimit tė shoqėrisė ndaj shtetit. Ndryshe nga ai, Pufendorf merr parasysh tė dyja anėt e marrėveshjes shoqėrore (ashtu si Monteskie), ndėrsa Ruso bėn dallimin mes vullnetit tė pėrgjithshėm dhe vullnetit tė veēantė, duke ardhur kėshtu nė pėrfundimin se secili i bindet vetvetes nėse pėrfill ligjin shtetėror, tė vendosur me pajtimin e tij; sipas kalimit tė tė drejtave tė tij nė shtet, teori e bazuar nė tė drejtėn natyrore, njeriut i kthehen me kėtė mėnyrė prapė tė drejtat e dhėna por tanimė nė formėn e tė drejtave civile.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Iniciativė ligjore

Sjellja e njė iniciative ligjore nė parlament, e lidhur me kėrkesėn pėr shqyrtimin e projektligjit dhe marrjen e vendimit mbi tė. Tė drejtėn e iniciativės ligjore (tė drejtėn iniciuese), nė monarkitė kushtetuese tė shek. XIX e kishte vetėm mbreti, nė demokracitė presidenciale e e kanė vetėm anėtarėt e parlamentit, ndėrsa nė demokracitė parlamentare anėtarėt e parlamentit dhe qeveria.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Ndarje e pushtetit

Ndarja e funksioneve tė shtetit nė pushtet ligjvėnės, ekzekutiv dhe gjyqėsor (legjislativ, ekzekutiv, gjyqėsor). Ushtrimi i kėtyre funksioneve nuk duhet tė pėrqendrohet nė njė dorė tė vetme. Ky parim ėshtė shpallur nga Xh. Lok ("Two treatises on government" 1690) e nė mėnyrė tė veēantė nga Monteskie ("De l'esprit des lois" 1748), nė luftėn kundėr shtetit absolutist dhe konsiderohet si bazė edhe e shtetit modern kushtetues. Pėrmes kalimit tė funksioneve nė parlament, qeveri dhe administratė, si dhe te gjykatėsit e
pavarur, synohet tė ruhet ekuilibri i ushtrimit tė pushtetit pėrmes kontrollit tė ndėrsjellė dhe tė mundėsohet nė kėtė mėnyrė mbrojtja e qytetarit nga ndėrhyrjet arbitrare tė shtetit. Sot pėrdoret shpesh edhe federalizmi si element i ndarjes sė pushtetit. Parimi i ndarjes sė pushtetit nuk praktikohet nė diktaturė. Instanca ligjvėnėse dhe e drejta ekzekutive, kėtu, nė shumicėn e rasteve gjenden nė nė njė dorė. Pėrveē kėsaj, pavarėsia e drejtėsisė, nė pėrgjithėsi ėshtė e kufizuar ose nuk ekziston fare.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Ideologji

(greq. doktrina e ideve): Doktrinė mbi realitetin social dhe politik apo zhvillimin e shoqėrisė, duke pretenduar vlefshmėrinė e pėrgjithshme. Ajo mund tė shkojė deri nė zėvendėsimin e fesė apo tė ngrihet nė nivelin e njė deklarate tė pėrgjithshme pėr botėn dhe historinė e lidhur me pritshmėri gati fetare e tė shenjta, siē ėshtė marksizėm-leninizmi. Pikėpamje ose mė saktė bindje e ndėrvarur, teorikisht e bazuar, politike.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Legjislativ

(fr. législatif = ligjvėnės, nga lat. legem latum = sjellja, bėrja e njė ligji): ajo pjesė e pushtetit, e cila kryen detyrėn e ligjvėnies (pushteti ligjvėnės). Funksioni i legjislativit ėshtė pra vendosja e drejtėsisė, d.m.th. pėrpilimi dhe miratimi i ligjeve, ndėrrimi, plotėsimi apo shfuqizimi i ligjeve ekzistuese. Nė shtetin e bazuar nė parimin e ndarjes sė pushtetit, funksioni legjislativ ushtrohet nga parlamenti; ai ėshtė ligjvėnės dhe merr vendimet bazė politike, tė cilat duhet tė raelizohen nga ekzekutivi. Meqė instanca legjislative nė
demokraci gjendet nė duart e pėrfaqėsuesve tė zgjedhur nga populli, ajo konsiderohet si instanca mė e lartė e pushtetit.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Legjitimim

(lat. legitimus = legjitim): legjitimiteti i pushtetit. Njė rend shtetėror apo ushtrim pushteti ėshtė legjitim nėse pėrputhet me pikėpamjet pėr drejtėsinė dhe barazinė, si dhe me vlerat dhe normat etike tė bazuara nė to, tė cilat nė bashkėsitė njerėzore mbi tė cilėn shteti ushtron pushtetin e tij, njihen si tė pėrgjithshme. Ēdo rendi shtetėror i nevoitet justifikimi (legjitimimi), sepse ai e ushtron dhe e mbron pushtetin e tij me ndihmėn e njė minimumi tė pėlqimit tė qytetarėve tė qeverisur, e jo vetėm pėrmes detyrimit apo edhe terrorit fizik a psikik.
Nė demokraci, pushteti ėshtė legjitim nėse ai (a) del nga populli dhe ushtrohet nė pajtueshmėri me vullnetin e shumicės sė tij, dmth. nė rastet kur pushtetarėt mund tė zgjidhen dhe tė kontrollohen nė mėnyrė direkte apo indirekte dhe vetėm pėr njė kohėzgjatje tė caktuar; (b) pushteti ushtrohet nė pėrputhje me parimet e shėnuara nė kushtetutė, para sė gjithah me ato tė legjitimimit, ndarjes sė pushtetit dhe vlefshmėrisė sė tė drejtave tė njeriut.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Sistem parlamentar

Formė e veēantė e sistemit pėrfaqėsues dhe e parlamentarizmit, e karakterizuar nga tiparet qė vijojnė: 1. Lidhja e ngushtė e qeverisė (ekzekutivit) dhe parlamentit (legjislativit); 2. Kompatibiliteti (pajtueshmėria) e postit qeveritar dhe mandatit tė deputetit, d.m.th. shefi i qeverisė dhe ministrat, si deputetė, nė kushte normale bėjnė pjesė njėkohėsisht edhe nė grupin ose grupet parlamentare tė shumicės; 3. Pėrgjegjėsia politike e qeverisė ndaj parlamentit, i cili mund ta rrėzojė kėtė tė fundit nėpėrmjet shprehjes sė votės sė mosbeimit; 4. E drejta e qeverisė pėr shkrirjen e parlamentit dhe shpalljen e zgjedhjeve tė reja. Pėrsa i pėrket kriterit kryesor, pėrgjegjėsisė parlamentare, shprehja e votės sė mosbesimit ndaj qeverisė, shefit tė qeverisė apo njė ministri tė vetėm mund tė sillet si kėrkesė qortimi, si refuzim i njė ligji, me parashtrimin e tė cilit qeveria e ka lidhur ēėshtjen e votėbesimit apo si refuzim i njė votėbesimi. Nėse qeveria, nė kėto raste e humb besimin, atėherė ajo duhet tė japė dorėheqjen dhe tė ushtrojė funksionin e saj si qeveri deri nė momentin e formimit tė njė qeverie tė bazuar nė njė shumicė tė re parlamentare.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Parlamentarizėm

Sistem kushtetues, nė tė cilin, formimi i vullnetit shtetėror ndikohet dhe kontrollohet nga parlamenti i zgjedhur nga populli. Parlamentit i takon parimisht funksioni ligjvėnės (legjislativ). Me nocinin parlamentarizėm nėnkuptohen tipa tė ndryshėm qeverisjeje, si p.sh. sistemi presidencial (si ai i SHBA-sė) dhe sistemi parlamentar (si ai nė Britaninė e Madhe dhe nė RFGJ).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Pluralizėm

Pluralizmi, sipas konceptit tė demokracive perėndimore ėshtė forma e rregullimit tė shoqėrive tė tyre. Kėtu bėhet fjalė pėr njė numėr tė madh grupesh politike, ekonomike, fetare, etnike dhe grupesh tė tjera interesi, tė formuara nė mėnyrė tė lirė, tė cilat janė nė konkurrencė me njėra-tjetrėn dhe pėrpiqen tė fitojnė ndikimin politik dhe shoqėror. Teoria pluraliste bazohet nė konstatimin se ky proces nuk zbatohet nė formė tė parenditur dhe me tė gjitha mjetet, por nė formėn e njė zhvillimi konstruktiv, tė ndėrtuar mbi kompromise, qėllimi i tė cilit ėshtė arritja e njė rezultati tė pranueshėm pėr tė gjithė. Nė kėtė rast nuk supozohet se procesi nė fjalė drejtohet vetė, nė mėnyrė tė natyrshme, duke sjellė njė harmoni utopike, por nga shteti pritet qė ta zbulojė kėtė sistem konkurrues dhe tė ndikojė nė mėnyrė rregulluese (psh. duke pėrkrahur grupet me ndikim tė vogėl).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Sistem presidencial

Sistem presidencial, formė republikane e qeverisjes, e cila i jep presidentit si kryetar shteti tė drejta vendimtare nė jetėn politike. Ndėrsa sistemet kushtetuese evropiano-perėndimore, tė dala nga konstitucionalizmi, i japin presidentit kyesisht rolin pėrfaqėsues, kushtetuta e SHBA-sė p.sh. i njeh presidentit njė tėrėsi kompetencash, duke shkurtuar ndėrkaq nga ana tjetėr  kohėzgjatjen e funksionit tė tij. Presidenti i SHBA-sė ėshtė kryetar shteti dhe shef i qeverisė, epror i lartė dhe bartės i pushtetit tė politikės sė jashtme. Ai ėshtė i pavarur nga parlamenti (jo nė sistemin parlamentar) dhe nuk formon qeverinė nė kuptimin klasik, por emėron sekretarė shteti si kėshilltarė, tė cilėt edhe mund t'i shkarkojė prapė. Franca ka zhvilluar nėn qeverisjen e de Gol njė formė tė re (kushtetuta e vitit 1958), sidomos nė lidhje me vendimet plebishitare (Napoléoni I dhe Napoléoni III). Nė tė dyja rastet, parlamenti ėshtė nė plan tė dytė, ndėrsa instanca ekzekutive ka nė dorė pushtetin e zbatimit juridik.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Drejtėsi

Nė shtetin e themeluar mbi parimin e ndarjes sė pushtetit, drejtėsia (zbatimi juridik) ėshtė detyrė e gjykatave dhe e gykatėsve tė tyre tė pavarur dhe tė nėnshtruar vetėm ligjit (...); ata ushtrojnė pushtetin e tyre juridik apo drejtėsinė (nga lat. ius = e drejtė, dicere = thotė) brenda kompetencave tė tyre dhe nė procedurėn (procesin) e rregulluar me ligj. Pėr kėtė arsye ėshtė quajtur edhe pushtet i gjykatėsve apo instancė juridike (nga Iat. iudex = gjykatės, iudicatio = vendim i gjykatėsit).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Sistem pėrfaqėsues

Ndryshe nga demokracia plebishitare, demokracia pėrfaqėsuese ėshtė ajo formė demokratike shtetėrore, nė tė cilėn qytetarėt aktivė, nė procesin e formimit tė vullnetit politik marrin pjesė kryesisht apo vetėm nėpėrmjet zgjedhjeve parlamentare. Sistemi pėrfaqėsues niset nga supozimi themelor, sipas tė cilit veprimi politik i njė numri tė madh tė njerėzve ėshtė vetėm atėherė i mundur, nėse individėt (pėrfaqėsuesit apo deputetėt) "mė parė marrin porosinė dhe autorizimin pėr veprim nė emėr tė dhėnėsit tė porosisė dhe pėr detyrimin e tyre nėpėrmjet vendimit kolektiv" (K. Lėvenshtajn) bartet nga organet, tė cilat (sipas teorisė) veprojnė nė emėr tė popullit, por pa porosi tė detyrueshme tė popullit (mandati i lirė).
(...) Ekzistojnė sisteme tė pastra pėrfaqėsuese, nė tė cilat qytetarėt aktivė politikė marrin pjesė nė vendimet politike vetėm pėrmes zgjedhjes sė organeve pėrfaqėsuese, dhe sisteme pėrfaqėsuese, nė tė cilat gjenden elemente plebishitare, ku zgjedhėsit, ndikimin e tyre mbi ligjvėnien, e ushtrojnė nėpėrmjet referendumit (p.sh. Zvicra).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Iniciativė popullore

Preferimi i njė legjislacioni pėrkatės apo i njė vendimi tjetėr shtetėror, i cili duhet tė inicohet nga parlamenti apo tė paraqitet pėr referendum. Iniciativat popullore janė parashikuar nė kushtetuta tė ndryshme. Pėr tė arritur vendimin e dėshiruar nevojitet njė pėrqindje e caktuar pėlqimi pėrmes nėnshkrimit tė personave tė aftė pėr votim nė njė afat tė caktuar.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Referendum

Vendim i popullit nė ēėshtje legjislative, d.m.th. vendim pėrmes tė gjithė personave tė aftė pėr votim (i quajtur edhe plebishit).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Sovranitet i popullit

Sipas parimit tė sovranitetit tė popullit, i tėrė pushteti del nga populli. Sipas kėtij parimi, ēdo ushtrim i pushtetit nga ana e shtetit duhet tė jetė i legjitimuar nga populli. Parimi i sovrantetit tė popullit nuk kėrkon marrjen e drejtpėrdrejtė tė vendimeve politike, p.sh. pėrmes referendumit. Ai kėrkon qė tė gjithė ata qė marrin vendime shtetėrore tė jenė tė legjitimuar nga populli, nė mėnyrė direkte, nėpėrmjet zgjedhjeve (p.sh. deputetėt nė parlament) apo indirekt pėrmes pėrfaqėsuseve tė zgjedhur (psh. njė qeveri parlamentare apo administrata e formuar prej saj).

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

[Nxjerrė pjesėrisht nga: Bundeszentrale für politische Bildung: Parlamentarische Demokratie 1, Informationen zur politischen Bildung Nr. 227, 1993 und Bertelsmann Discovery Lexikon 1997]

[Kreu i faqes]

Temat:  Tė drejtat e njeriut  I  Modele  I  Demokracia  I  Partitė  I  Evropa  I  Globalizimi  I  Kombet e Bashkuara  I  Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e paqes    II    Metodat

     

Kjo ofertė Online mbi edukimin politik u zhvillua nga agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh pėrmes mediave te reja dhe edukimit politik. Nė rast pyetjesh apo vėrejtjesh drejtohuni Ju lutem te ne.