Sistemi partiak i SHBA-sė ėshtė i veēantė nė shumė aspekte. Pėrveē strukturave tė brendshme jo tė zakonshme tė ēlirėta tė partive (shih tekstin "Tiparet") dhe vazhdimėsisė sė sistemit dypartiak, nė kėtė kontekst duhet pėrmendur edhe roli specifik i partive nė sistemin partiak tė SHBA-sė. Arsyet pėr kėtė gjenden nė historinė e demokracisė sė SHBA-sė nė pėrgjithėsi (shih pjesėn "Sfond") dhe nė zhvillimin e partive qė nga shek. XVIII, nė veēanti (shih tekstin "Zhvillimi"). Teksti nė vazhdim pėrpiqet tė pėrpunojė veēoritė nė fjalė.

Dominimi i funksionit elektoral

a) Funksionin e gjetjes sė qėllimeve: Partitė kanė ideologji dhe programe. Ato angazhohen nė zhvillimin e strategjive orientuese dhe informojnė qytetarėt mbi mundėsitė alternative tė veprimit.

b) Funksionin e artikulimit dhe tė pėrmbledhjes sė interesave tė shoqėrisė: Ato  prezantojnė (»artikulojnė« nė mėnyrė tė ngjashme me grupet e interesave) interesat dhe, nė dallim nga interest groups, i »pėrmbledhin« ato nė njė formė tė tillė, e cila bėn tė mundur qė ato tė fitojnė ndikim tė drejtėpėrdrejtė nė procesin e formimit tė vullnetit tė organeve qendrore tė pushtetit.

c) Funksionin e mobilizimit dhe tė socializimit tė qytetarėve: Ato synojnė nxitjen e aktiviteteve politike dhe tė pjesėmarrjes dhe krijimin e shembujve tė qėndrimeve afatgjata politike (detyrė tė cilėn gjithnjė e mė tepėr detyrohen ta ndajnė me mediat, ndikimi i tė cilave rritet gjithnjė e mė tepėr).

d) Funksionin e rekrutimit tė elitės dhe tė formimit tė qeverisė: Ato vėnė nė dispozicion potencialin politik udhėheqės, qeveritar dhe administrativ, pėr mė tepėr: sot ato monopolizojnė zgjedhjen e personelit pėr pothuajse tė gjitha funksionet publike.

Duke u nisur nga ky katalog tipik ideal i funksioneve tė partive dhe nėse bėhet njė krahasim mes kuptimit tė rolit politiko-social tė partive amerikane dhe tė atyre tė Evropės Perėndimore, si nga perspektiva historike, ashtu edhe nga ajo aktuale politike, nė sy prapė bien dallime thelbėsore.

Teodor Loui i ka pėrmbledhur diferencat nė fjalė me atributet constituent dhe responsible. Partia »konstitutive« ndikon kryesisht nė strukturėn, pėrbėrjen dhe mėnyrėn e funksionimit tė sistemit politik, ndėrsa partia »responsive« e elektoratit ndihet e detyruar pėrmes programit tė saj, i cili orienton veprimin e saj politik dhe bėn tė mundur qė partia tė zhvillojė modele koherente tė zgjidhjes sė problemeve (alternative nė sistemin partiak), me detyrimin qė t'iu japė atyre fuqinė ligjore nė rast se fiton shumicėn legjislative nė zgjedhje. Sipas Louit, partitė nė SHBA, nė historinė amerikane asnjėherė nuk janė paraqitur nė mėnyrė primare si program innovators, qė do tė thotė se e kanė lėnė pas dore funksionin e gjetjes sė qėllimeve. Ato janė prezantuar mė tepėr si instrumente tė organizimit tė pushtetit, tė rekrutimit tė personelit politik udhėheqės, tė organizimit tė zgjedhjeve dhe tė bashkimit tė interesave tė veēanta nė njėsi veprimi, ato plotėsonin dhe plotėsojnė nė radhė tė parė funksione zgjedhore dhe tė rekrutimit tė kandidatėve pėr poste publike (nė tė gjitha fushat e sistemit politik me tendencė nė rėnie nga poshtė drejt kreut).

(...) Partitė amerikane janė gjendur gjithmonė para detyrės sė sigurimit tė efikasitetit dhe legjitimitetit tė sistemit politik, d.m.th. tė ruajtjes sė besimit tė shoqėrisė nė efektshmėrinė dhe vitalitetin e institucioneve tė pushtetit. Nė strukturėn amerikane, tė ndarė qartė nė aspektin institucional dhe tė stėrvitur mė tepėr pėr bllokimin e pushtetit sesa pėr efikasitet, »funksioni i formimit tė qeverisė«, sipas mendimit tė sociologėve amerikanė (Eduard C. Banfield et al.), fiton njė rol tė rėndėsishėm: Partitė shėrbyen si rrip transmisioni, krijuan lidhje mes organeve tė ndara nė aspektin e personelit dhe atė institucional tė ekzekutivit dhe legjislativit, mes presidentit dhe kongresit, duke kontribuar nė kėtė mėnyrė, nėse jo nė parandalimin, atėherė tė paktėn nė mposhtjen nė njė masė tė madhe tė deadlocks, pra tė bllokadave nė procesin e formimit tė vullnetit politik dhe atė tė vendim-marrjes.

[Nga: Hartmut Wasser: Politische Parteien in den USA; in: W.P. Adams u.a. (Hg.), Länderbericht USA I, Bonn BpB 1990]

[Kreu i faqes]

Temat:  Tė drejtat e njeriut  I  Modele  I  Demokracia  I  Partitė  I  Evropa  I  Globalizimi  I  Kombet e Bashkuara  I  Qėndrueshmėria

Metodat:    Didaktika politike    II    Pedagogjia e paqes    II    Metodat

     

Kjo ofertė Online mbi edukimin politik u zhvillua nga agora-wissen, Shoqata e Shtutgartit pėr pėrēim dijesh pėrmes mediave te reja dhe edukimit politik. Nė rast pyetjesh apo vėrejtjesh drejtohuni Ju lutem te ne.