|
|
|
| Demokracia brendapartiake ėshtė kusht qė partitė, sė bashku me organizatat e tjera ndėrmjetėse, tė perceptojnė funksionet nė sistemin politik, tė pėrshkruara nė kėtė kurs bazė. Pa njė strukturė tė brendshme demokratike, partive u mungon legjitimiteti pėr pozitėn e tyre tė rėndėsishme nė demokraci. Teksti nė vijim numėron kushtet minimale dhe kriteret e demokracisė brendapartiake si dhe prek problemet kryesore tė saj (sipas shembullit gjerman).
[Partitė] (...) duhet tė zotėrojnė rregullore dhe programe, tė ndahen nė seksione rajonale (...) dhe tė organizojnė rregullisht zgjedhje. Mbledhjet e anėtarėve dhe tė kryesisė qė duhet zgjedhur tė paktėn ēdo dy vjet nė tė gjitha shtresat organizative, bėjnė pjesė nė e organet e domosdoshme tė partisė (...). Ligji pėr partitė thekson bashkėndikimin e anėtarėve nė formimin e vullnetit tė partisė, duke ngritur lart ruajtjen e pakicave brendapartiake. "E drejta e kėrkesės" nė organet partiake duhet "organizuar nė mėnyrė tė tillė qė tė ruajė formimin demokratik tė vullnetit" (...). Demokracia brendapartiake ėshtė e domosdoshme pėr rritjen e rėndėsisė sė qytetarėve tė angazhuar politikisht nė njė parti. Shteti demokratik nuk mund tė qeveriset nga parti me struktura jodemokratike (shembull "parimi i udhėheqėsit" apo "centralizmi demokratik"). Pavarėsisht nga tė gjitha rregullat ligjore, mundėsitė e ndikimit tė anėtarėve tė thjeshtė tė partisė janė relativisht tė vogla. Kjo qėndron nė mospjesėmarrjen dhe mospėrfilljen e shumė anėtarėve tė partisė ("kufomat e kartotekės"), nė pretendimin e burokracisė partiake pėr largim nga baza, dhe sė fundi nė detyrimet e pashmangshme objektive tė demokracisė moderne tė partive, e cila ka nevojė pėr njė udhėheqje tė vendosur dhe vendime tė shpejta (...). Forcimi i bazės Pėr tė shmangur mosinteresimin pėr partitė, partitė e vjetra kanė ndėrmarrė gjatė viteve tė fundit njė sėrė pėrpjekjesh pėr forcimin e tė drejtave tė pjesėmarrjes sė anėtarėve. Partitė demokratike janė nė njė proces reformimi, fundi i sė cilit akoma nuk duket. Demokracia brendapartiake shėrben si mjet pėr plotėsimin e hendekut mes udhėheqjes partiake dhe bazės sė saj. Me tė synohet ndarja e tė drejtės sė votimit tė gjithė anėtarėve tė prekur nga vendimet pėrmbajtėsore dhe ato tė personelit (zgjedhja e kreut partiak, paraqitja e kandidatėve etj.). Pėrveē kėsaj, anketimet e anėtarėve mund tė kontribojnė nė pėrfundimin e mosmarrėveshjeve brendapartiake tė krahėve tė ndryshėm rreth temave tė caktuara. Pėrpjekje tė tjera synojnė hapjen e partive ndaj simpatizantėve tė tyre, tė cilėt ngurrojnė tė anėtarėsohen formalisht nė to (...). Demokracia brendapartiake nėnkupton gjithashtu qė grupet pėrkatėse brenda partisė, kontradiktat e tyre t'i zhvillojnė nė mėnyrė publike. Nė partitė, por edhe nė elektorat, ekziston besimi se shfqja hapur e konflikteve brendapartiake tregon dobėsinė, pabesueshmėrinė dhe mungesėn e unanimitetit tė njė partie. Ajo parti qė nuk i fsheh diferencat brenda saj, jo rrallė konsiderohet "e pėrēarė" dhe "e ndarė". Nė raste ekstreme kjo mund tė jetė e vėrtetė, nėse pozicionet e ndryshme qėndrojnė aq larg njėra-tjetrės, saqė ajo t'i tejkalojnė energjitė e politikanėve dhe mosmarrėveshjet brendapartiake tė mposhtin pikėpamjet programore tė partisė. Sidoqoftė diferencat brendapartiake stimulojnė shumė mė shpesh diskutimet politike. Durimi dhe mosfshehja e tyre nė emėr tė "ruajtjes sė unitetit partiak" mund tė jetė shenjė e fuqisė dhe e dinamikės sė njė partie. [Uwe Backes/Eckhard Jesse, nga: Informationen zur politischen Bildung 207, Parteiendemokratie, Bonn BpB 1997]
|
|
Temat:
Tė
drejtat e njeriut I
Modele I
Demokracia I
Partitė
I Evropa
I Globalizimi
I Kombet e Bashkuara
I
Qėndrueshmėria
|
